Jonas Januškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Januškis (1900 m. vasario 9 d. Čekuose (Akmenės raj.) - 1963 m. liepos 1 d. Bostone) – ekonomistas, kooperatininkas, žurnalistas, politinis veikėjas.

[taisyti] Biografija

Mokėsi Viekšnių keturklasėje mokykloje, nuo 1917 m. - Šiaulių gimnazijoje. 1919 - 1920 m. - Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 - 1925 m. - Šiaulių bibliotekos vedėjas. 1921 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Leipcigo ekonomikos universitetą, kurį baigė 1925 m.

1925 - 1926 m. dirbo Šiaulių kooperatyvų sąjungoje. Bendradarbiavo „Žiežirboje“, „Socialdemokrate“, „Profesinėse žiniose“. 1926 m. - „Darbininkų balso“ redaktorius Šiauliuose.

Nuo 1926 m. gegužės 10 d. iki 1926 m. gruodžio 30 d. - III Seimo narys.

1926 - 1927 m. - „Naujosios gadynės“ redaktorius Kaune . 1927 m. - Kooperatyvų sąjungos instruktorius. 1927 m. - „Socialdemokrato“ redakcinės kolegijos narys. 1927 m. rugsėjo mėn. areštuotas, kalintas Bajorų kalėjime Klaipėdoje, Varnių koncentracijos lageryje. 1928 m. vasario mėn. paleistas, bet tų pačių metų birželio mėn. vėl suimtas.

1928 m. spalio mėn. paleistas iš kalėjimo emigravo į Latviją, gyveno Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Vilniuje bendradarbiavo plečkaitininkų laikraštyje „Pirmyn“. 1929 - 1931 m. Rygoje leido „Darbininkų balsą“, 1930 - 1934 m. Berlyne ir Paryžiuje, padedamas vieno iš Darbininkų Internacionalo vadovų Reino Abramovičiaus, redagavo „Kovą“.

1929 m. - II LSDOU konferencijos Vilniuje dalyvis, 1930 m. - III LSDOU konferencijos Berlyne pirmininkas, organizacijos Vykdomojo komiteto pirmininkas. 1937 - 1940 m. - „Lietuvos žinių“ korespondentas Paryžiuje.

1941 m. atvyko į JAV, 1942 - 1943 m. - „Naujosios Gadynės“ redaktorius. 1945 - 1953 m. - „Keleivio“ redaktorius, vėliau - reikalų vedėjas.