Sniegas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sniegas - atmosferos krituliai, susidedantys iš snaigių. Snaiges sudaro arba taisyklingi ledo kristalai — plokštelės, stulpeliai, žvaigždutės, arba kristalų kompleksai — ežiai, sąsagos. Jų skersmuo — nuo <1 mm iki kelių milimetrų. Sukibusios snaigės sudaro sniego dribsnius (iki kelių centimetrų dydžio). Snaigių vidutinė masė 0,1 — 3,0 mg, stambių dribsnių — iki 0,5 g. Iškritusio sniego kiekis matuojamas kritulmačiu (ištirpusio sniego vandens sluoksnis milimetrais). Vidutinėse ir aukštosiose platumose sniegas - įprasti žiemos krituliai, iš kurių susidaro sniego danga, Lietuvoje snigti pradeda XI mėn., kartais — X mėn. Kietų (sniego, krušos, kruopų) ir mišrių (šlapdribos) kritulių būna vidutiniškai nuo 45 — 50 pajūryje, 60 — 65 Aukštaitijoje dienų per metus.
