Meksika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Meksikos Jungtinės Valstijos (Meksika) - valstybė Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV šiaurėje, Gvatemala ir Belizu pietryčiuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose, Karibų jūra bei Meksikos įlanka rytuose. Meksika yra didžiausia (pagal gyventojų skaičių) ispaniškai kalbanti vastybė.

Estados Unidos Mexicanos


(Detaliau)	(Detaliau)

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

Prezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

1 972 550 km² (13)
2,5%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

107 449 525 (11)
54,47 žm./km² (115)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2005 (progn.)
1 068,00 mlrd. $ (12)
10 100 $ (61)

Valiuta

Meksikos pesas (MXN)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC -6 iki -8
UTC -5 iki -7

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Ispanijos
1810 rugsėjo 16
1821 rugsėjo 27

Valstybinis himnas

Meksikos himnas

Interneto kodas

.mx

Šalies tel. kodas

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Meksikos istorija

Daugiau nei 3000 metų Meksika buvo įvairių Mezoamerikos civilizacijų, tokių kaip actekų, olmekų, toltekų ir majų, centras.

XVI amžiaus pradžioje atvykę ispanai 1521 metais nugalėjo actekų Mešikos valstybę. Meksika (Naujosios Ispanijos vardu) 300 metų tapo Ispanijos kolonija.

1810 m. rugsėjo 16 d. buvo paskelbta Meksikos nepriklausomybė, kuri po 11 metų trukusio karo buvo įtvirtinta 1821 m. ir sukurta pirmoji Meksikos imperija. Imperija netrukus žlugo ir buvo paskelbta respublika.

Po to, kai 1834 metais, kai prezidentas Santa Ana panaikino federacijos konstituciją, Jukatanas bei Teksasas paskelbė nepriklausomybę. Po 1846 - 1848 metų JAV-Meksiko karo Teksasas, kaip ir dar trečdalis Meksikos teritorijos šalies šiaurėje, atiteko JAV.

XIX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje į šalį įsivežė Prancūzija, kuri siekė įtvirtinti Meksikos imperatoriaus soste Austrijos erhercogą Ferdinandą (Maksimilijano vardu jis buvo Meksikos imperatoriumi nuo 1864 iki 1867 metų).

1910 m. šalyje kilo revoliucija. Revoliucienioriai greitai įveikė federacinę armiją, bet tarp jų prasidėjo tarpusavio kovos, kurios buvo baigtos tik 1929 m., sukūrus Institucinę revoliucinę partiją (PRI; į ją buvo suvienyti visi kovotojai). Ši partija be rimtos konkurencijos valdė šalį iki XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio.

2000 m., pirmą kartą po 70-ies metų, Meksikos prezidentu išrinktas ne PRI atstovas, Vicente Fox.

[taisyti] Meksikos vardo kilmė

Meksikos vardas kilęs nuo jos sostinės, Meksiko miesto, kuris savo vardą paveldėjo iš anksčiau toje vietoje buvusio actekų miesto Mešiko-Tenočtitlano. „Meši“ - tai karo dievo Mešitlio vardo dalis, kuris susideda iš žodžių „metztli“ (mėnulis) ir „xictli“ (sūnus). Priesaga -ka reiškė „žmonės“, o priesaga -ko reiškia „šalį“, taigi „Mešiko“ - „Mešitlio šalis“.

Ispanams užkariavus šalį, nahuatlių (actekų) kalbos garsai buvo užrašomi pagal ispanų kalbos rašybos taisykles, taigi pavadinimas tapo „México“. Ilgainiui, ispanų kalboje garso „š“ nebeliko, ir „x“ žymimas garsas dabar yra tariamas kaip „ch“. Tokiu būdu, šalies pavadinimas ispaniškai dabar tariamas „Mechiko“, o ne „Mešiko“. O kai kurios kitos kalbos (tarp jų ir lietuvių) garsą, žymimą raide „x“, išsivertė ne pagal ispaniškąjį, o pagal lotyniškąjį tarimą - „ks“, taigi „Meksika“.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Meksikos politinė sistema

Pagal 1917 metų konstituciją, Meksika yra federacinė respublika. Valstybės vadovas - prezidentas, kurio rankose ir vykdomoji valdžia. Įstatymų leidžiamoji valdžia - Kongresas, sudarytas iš Senato (Cámara de Senadores) ir Atstovų Rūmų (Cámara de Diputados). Atstovai į 128 vietų Senatą renkami šešeriems metams. Į atstovų rūmus dalis narių renkami tiesiogiai (300), likusieji pagal proporcinę sistemą (200).

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Meksikos valstijos

Meksika dalijama į 31 valstiją ir federacinę apygardą. Kiekviena valstija turi savo Konstituciją ir renka gubernatorių bei valstijos kongresą.

1. Aguaskaljentesas
2. Žemutinė Kalifornija
3. Pietų Žemutinė Kalifornija
4. Kampečė
5. Čiapas
6. Čiuaua
7. Koauila
8. Kolima
9. Durangas
10. Guanachuatas
11. Gereras
12. Idalgas
13. Chaliskas
14. Meksikas
15. Mičoakanas
16. Moreliosas

17. Najaritas
18. Nuevo Leonas
19. Oašaka
20. Puebla
21. Keretaras
22. Kintana Roo
23. San Luis Potosi
24. Sinaloa
25. Sonora
26. Tabaskas
27. Tamaulipas
28. Tlaskala
29. Verakrusas
30. Jukatanas
31. Sakatekas
Federacinė apygarda

Meksikos valstijos

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Meksikos geografija

Trikampės formos valstybė pietrytinėje Šiaurės Amerikos dalyje tęsiasi daugiau nei 3000 km iš šiaurės rytų į pietvakarius. Centrinė šalies dalis - lyguma, kalnais rytuose ir vakaruose atskirta nuo žemumų, išsidėsčiusių palei vandenynus.

Klimatas labai skirtingas - nuo dykumų iki tropinių miškų. Pagrindinės upės - Río Bravo del Norte ir Usumacinta.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Meksikos ekonomika

Meksika yra 12 pasaulyje ir pirma Lotynų Amerikoje pagal BVP. Po patirtos ekonominės krizės 1994 - 1995 metais, šalis ženkliai atsigavo. Tačiau išlieka didelis atotrūkis tarp skurdžiausių ir turtingiausių žmonių sluoksnių. Pagrindinė prekybos partnerė - JAV.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Meksikos demografija Meksikoje gyvena apie 106 mln. žmonių (2005 metų duomenys). Tai didžiausia pagal gyventojų skaičių Lotynų Amerikos šalis ir didžiausia ispaniškai kalbanti šalis pasaulyje.

Apie 60% gyventojų sudaro metisai (indėnų ir baltųjų palikuonys), 30% indėnai (tačiau vyriausybės, kuri pagrindiniu kriteriju laiko kalbą, indėnų yra ne daugiau 10%), 9% baltieji.