Ispanijos pilietinis karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ispanijos pilietiniame kare kariavo sukilėliai (vadinami nacionales, nacionalistai arba facciosos, fašistai) ir Antroji Ispanijos respublika su savo vyriausybe ir partizanais respublikonais (priešų vadinti rojos, raudonieji). Pilietinis karas truko nuo 1936 liepos iki 1939 balandžio ir baigėsi respublikonų pralaimėjimu bei Francisko Franko diktatūros įsigalėjimu.

Maištą pradėjo F.Franko kariniai daliniai Meliloje ir Ispanijos Maroke bei Kanarų salose. Maištininkai patraukė į savo pusę didesnę dalį sausumos pajėgų ir 1936 m. liepos 18 d. jie užpuolė keliolika Ispanijos miestų. Karinis jūrų laivynas ir karo aviacija liko ištikimi respublikonams ir tai sutrukdė marokiečiams ir svetimšalių legionams patekti į Ispaniją.

Turinys

1 Kitų valstybių vaidmuo
2 Chronologija
- 2.1 1936
- 2.2 1937
- 2.3 1938
- 2.4 1939
3 Nuorodos

[taisyti] Kitų valstybių vaidmuo

Šito "pilietinio" karo metu daugiau ar mažiau tiesiogiai susidūrė būsimosios Antrojo pasaulinio karo dalyvės: Hitlerio Vokietija ir Musolinio Italija iš vienos pusės, Stalino Sovietų sąjunga iš kitos pusės. Prancūzija ir Didžioji Britanija tiesiogiai kare nedalyvavo, bet leido Tarptautinėms brigadoms kovoti respublikonų pusėje. Kai kurių istorikų nuomone tai, kad Ispanijos Respublika pralaimėjo 1936-1939 pilietinį karą, didžiaja dalimi buvo nulemta to, kad JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija kare išliko neutraliomis, tuo tarpu kai Vokietija ir Italija fašistų sukilimui teikė didelio masto pagalbą.

Prancūzijos neutralumas daugiausia buvo sąlygotas nestabilios politinės sistemos buvusios karo metu. Karo pradžioje Prancūzijai vadovavo premjeras Leon Blum, Prancūzijos Liaudies Fronto, kairiosios partijos valdžiusios Prancūziją, lyderis.

[taisyti] Chronologija

[taisyti] 1936

vasario 16 : rinkiminė Liaudies Fronto pergalė.
liepos 18 : Ispanijos pilietinio karo pradžia (pabaiga 1939).
liepos 20 : Nepavykę nacionalistų sukilimai Madride ir Barselonoje.
liepos 24 : Prancūzijos pagalbos respublikonams pradžia.
liepos 26 : nacionalistų chuntos įsikūrimas Burgos'e.
liepos 28 : Pirmųjų vokiečių ir italų lėktuvų atvykimas padėti nacionalistams.
rugpjūčio 1 : Léon Blum pasiūlo nesikišimo į Ispaniją politiką.
rugpjūčio 8 : Prancūzija uždaro savo sieną su Ispanija.
rugsėjo 9 : Londono konferencija dėl nesikišimo į Ispaniją.
Rugsėjo mėnesį Kominternas patvirtino internacionalinių brigadų kūrimą Ispanijoje.
spalio 1 : Generolas F. Frankas tampa nacionalistų vyriausybės galva.
spalio 1 : Baskai balsuoja už autonomiją.
spalio mėnesį sukuriamos internacionalinės brigados.
lapkričio 8 : nepavykusi frankistų ofenzyva prieš Madridą (lapkričio 8-18).

[taisyti] 1937

vasario 6 : nauja nepavykusi frankistų ofenzyva prieš Madridą : Jarama mūšis (vasario 6-28).
vasario 8 : Italų ekspedicinės pajėgos užima Malagą.
kovo 8 : Guadalajara mūšis : italų pajėgų Madrido sektoriuje gynyba (kovo 8-18).
balandžio 19 : Dekretas, kuriuo Falanga skelbiama vienintelė nacionalistų zonos partija.
balandžio 26 : Guernica'os Ispanijos Baskų šalyje bombardavimas vykdytas vokiečių Condor legiono aviacijos : 1 500 žuvusiųjų.
gegužės 3 : Anarchistų iš POUM sukilimas ir jo numalšinimas Barselonoje.
gegužės 17 : Negrin'o vyriausybės suformavimas respublikonų zonoje.
Rugpjūčio mėnesį komunistų karinės pajėgos baigia žemės nacionalizavimą Aragone.
spalio 19 : Frankistai baigia respublikonų Atlanto pakrantės teritorijų užkariavimą.

[taisyti] 1938

sausio 8 : Respublikonai užima Teruel.
vasario 22 : Frankistai atsiima Teruel.
kovo 13 : Prancūzija atidaro sienas kariuomenės tranzitui į respublikonų zoną.
balandžio 5 : Socialistų ministras Indalecio Prieto palieka gynybos ministro pareigas, nes negali sustabdyti komunistų ir sovietų įtakos armijoje stiprėjimo.
balandžio 15 : Frankistų pajėgos pasiekia Viduržemio jūrą ir padalina Respubliką į dvi dalis.
Birželį Prancūzija dar kartą uždaro savo sieną su respublikonų Ispanija.
liepos 24 : Paskutinė didelė respublikonų ofenzyva prie Ebro.
lapkričio 15 : Respublikonų atsitraukimas prie Ebro.
lapkričio 23 : Frankistų ofenzyvos Katalonijoje pradžia.

[taisyti] 1939

sausio 15 : Prancūzija eilinį sykį atnaujina leidimą kariuomenės tranzitui į Ispanijos Respubliką.
sausio 26 : Frankistai užima Barseloną, Katalonija papuola į F. Franko rankas, 450 000 ispanų pabėgėlių patenka į Prancūziją, kur yra internuojami.
vasario 5 : Frankistai užbaigia Katalonijos okupaciją (vasario 5-9).
vasario 27 : Prancūzija ir Didžioji Britanija pripažįsta frankistų režimą.
kovo 5 : Pulkininko Casado pučas respublikonų zonos viduje Madride (kovo 5-10).
kovo 6 : Prezidento Negrin ir pagrindinių komunistų lyderių pabėgimas.
kovo 28 : Karo pabaiga : Madrido užėmimas.
kovo 31 : Frankistai užima visą Ispanijos teritoriją.
balandžio 1 : Ispanijos pilietinio karo pabaiga. F. Franko diktatūros Ispanijoje pradžia (baigėsi 1975).