Einherijai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skandinavų mitologijoje einherijai (Einherjar - „nepakartojamas kovotojas“) - karių, kurie narsiai kovėsi mūšiuose, sielos. Einherijai sudaro Odino armiją, ruošiamą ragnaroko mūšiui. Ragnaroko metu jie kausis su milžinais ir turės didelę įtaką jo baigčiai.
Mirus narsiam kariui valkirijos jį palydėdavo į Valhalą, kuri yra Asgarde. Minima, kad Valhaloje yra 540 durų, iš kurių ragnaroko metu išžygiuos po 800 Odino karių, einherijų. Pagal tai galima spręsti apytikslį einherijų skaičių, kuris būtų apie 432 tūkstančius.
Kiekvieną dieną juos žadina gaidys Gulinkambis, visi žygiuoja į Idavolo lauką, esantį Asgardo širdyje, kur kaunasi vienas su kitu žūtbūtinėje kovoje. Užslinkus sutemoms liekantys tik keli gyvi, visi kiti esą sukapojami į gabalus. Tuomet įvykstantis stebuklas: visi einherijai prisikelia iš numirusių ir keliauja atgal į Valhalą. Valhaloje Adhrimniras, dievų virėjas, jiems kiekvieną dieną paskerdžia ir išverda paršą Sahrimnirą, kuris prisikeliąs kitą dieną. O iš ožkos Heidrun, kuri skabo Igdrasilo lapus, pieno gamina midų. Taip einherijai visą naktį puotaujantys, juos aptarnaujančios valkirijos, kol prisigėrę užminga, tačiau niekada nepatiria neigiamo alkoholio poveikio. Kitą dieną jie keliasi ir vėl keliauja į Idavolą kautis kol ateis ragnarokas.
 |
Skandinavų mitologija |
|
Dievai: Asai, Vanai ir Dysės | Fantastinės būtybės: Milžinai, Nykštukai, Elfai Asai: Odinas | Toras | Lokis | Tiras | Baldras | Forsetis | Bragis | Vilis | Vydaras Vanai: Njordas | Skadi | Frėja | Freiras | Gerda | Gulveiga | Kvasis | Litiras | Mimis | Nerta |
