Druidai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Druidai (iš senovės airių drui - išminčius, burtininkas) - keltų dvasininkai (žyniai) Airijoje nuo III a. pr. m. e. ir Galijoje, sudarę uždarą luomą. Druidai turėjo didelės įtakos viešajam gyvenimui kaip dvasininkai, mokytojai, burtininkai, teisėjai ir gydytojai. Druidai buvo laikomi tarpininkais tarp žmonių ir dievų. Jų religija skelbė Apvaizdą, sielos nemarumą ir įtikimą, pitagorietišką sielų kilnojimąsi. Tamsioji jų religijos pusė - žmonių aukos. Druidai nyko romanizuojant Galiją, jų veiklą uždraudė imperatorius Klaudijus. Nepaisant to druidai ilgai išliko liaudyje kaip burtininkai ir raganiai. Dar III a. Galijos burtininkės buvo vadinamos druidėmis.
