Daiktavardis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Daiktavardis - kaitoma kalbos dalis, nusakanti daikto vardą. Atsako į klausimą kas tai?
Turinys |
[taisyti] Etimologija
Žodis daiktavardis kilo iš dviejų lietuviškų žodžių: daiktas ir vardas - mat šiai kalbos daliai priskiriami žodžiai nusako daiktų, dalykų pavadinimus, vardus.
[taisyti] Daiktavardžiai sintaksėje
Sakinyje dažniausiai būna veiksnio ir papildinio pozicijose.
[taisyti] Daiktavardžių morfologija
Morfologiniai požymiai įvairiose kalbose skiriasi. Daugelyje kalbų linksniuojamas (švedų kalboje yra du, Kaukazo kalbose - keliolika linksnių), turi gimines (romanų kalbose - dvi, lotynų - tris). Kai kuriose kalbose (pavyzdžiui, kinų) nėra linksniuojami, neturi giminės (pavyzdžiui, anglų kalboje). Nemažai kalbų daiktavardžiai turi du skaičius - vienaskaitą ir daugiskaitą, tačiau kai kuriose kalbose (pavyzdžiui, slovėnų) naudojama ir dviskaita. Anksčiau ji buvo ir lietuvių kalboje (pavyzdžiui, du broli), tačiau baigia išnykti.
Daiktavardžiai kaitomi galūnės (pavyzdžiui, rusų kalboje) arba artikelių bei įvardžių (pavyzdžiui, vokiečių kalboje) pagalba.
[taisyti] Lietuvių kalboje
[taisyti] Skirstymas
Skirstomi į bendrinius ir tikrinius arba konkrečiuosius ir abstrakčiuosius. Yra ir kuopiniais.
Tikriniams daiktavardžiams priskiriami pavadinimai, vardai (Antanas, Vilnius), jie rašomi didžiąja raide. Tuo tarpu bendriniai daiktavardžiai yra visi kiti (stalas, kėdė). Kai kurie daiktavardžiai, kaip žemė ir mėnulis, gali būti priskirti tiek bendriniams, tiek tikriniams daiktavardžiams - viskas priklauso nuo naudojimo.
Konkretieji daiktavardžiai nusako konkrečius daiktus, reiškinius ir t.t., kuriuos galime pamatyti. Pavyzdžiai: medis, kūdikis, griaustinis, žaibas, lietus. Tuo tarpu abstraktieji daiktavardžiai žymi abstrakčias sąvokas, kurių negalima nei pamatyti, nei pačiupinėti. Pavyzdžiai: meilė, idėja, tikėjimas.
Kupiniai daiktavardžiai nusako daiktų grupę, pavyzdžiui, beržynas, jaunimas ar krūmynas.
[taisyti] Kaitymas
Lietuvių kalboje kaitomas linksniais (daiktas, daiktą, daiktu), skaičiais (daiktas, daiktai), turi giminę (vyras, moteris).
Kaitymo sistema remiasi daiktavardžių galūnėmis.
Skaičiai - vienaskaita ir daugiskaita.
| vns. | dgs. |
|---|---|
| šuo | šunys |
| katė | katės |
| laikraštis | laikraščiai |
Yra daiktavardžių, turinčių tik vienaskaitą (pienas, tyla) ir turinčių tik daugiskaitą (pietūs, grindys).
Yra septyni linksniai:
| Linksnis | Sutrumpinimas | Klausimas | Pavyzdys vns. | Pavyzdys dgs. |
|---|---|---|---|---|
| Vardininkas | V., vard. | kas? | kambarys, gatvė | kambariai, gatvės |
| Kilmininkas | K., kilm. | ko? | kamabario, gatvės | kambarių, gatvių |
| Naudininkas | N., naud. | kam? | kambariui, gatvei | kambariams, gatvėms |
| Galininkas | G., gal. | ką? | kambarį, gatvę | kambarius, gatves |
| Įnagininkas | Įn., įnag. | kuo? | kambariu, gatve | kambariais, gatvėmis |
| Vietininkas | Vt., viet. | kur? kame? | kambaryje, gatvėje | kambariuose, gatvėse |
| Šauksmininkas | Š., šauksm. | - | kambary!, gatve! | kambariai!, gatvės! |
Yra penkios linksniuotės, skiriamos pagal vienaskaitos vardininko ir kilmininko formas:
| Linksniuotė | Vns. V. galūnės | Vns. K. galūnės | Pavyzdys |
|---|---|---|---|
| I | -as, -is, -ys | -(i)o | daiktas, automobilis, pažimys |
| II | -a, -i, -ė | -ės, -(i)os | duona, marti, gėlė |
| III | -is | -ies | naktis |
| VI | -(i)us | -(i)aus | autorius |
| V | -ė, -uo | -(en)s, -(er)s | duktė, vanduo |
Kai kurie daiktavardžiai, perimti iš kitų kalbų, nėra linksniuojami, pavyzdžiui, žiūri, suši, tabu.
[taisyti] Sudarymas
- Su priesagomis: motina - motinėlė, akmuo - akmenėlis;
- Su priešdėliais: dangus - padangė, kampas - užkampis, lapas - lapuotis;
- Sudūrimo būdu: rugys ir gėlė - rugiagėlė.
[taisyti] Įdomybės
Vienintelis vienskiemenis daiktavardis lietuvių kalboje - šuo.
 |
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
