Anarcho-komunizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Anarcho-komunizmas tai viena iš anarchizmo krypčių , kuri siekia valstybės ir kapitalizmo sunaikinimo norint sukurti horizontalų savanoriškų asociacijų tinklą per kurį kiekvienas galėtų laisvai patenkinti savo norus.

Anarcho-komunizmas taip pat žinomas kaip komunistinis anarchizmas arba libertarinis komunizmas.

[taisyti] Idėjų vystymasis

Anarcho-komunizmo idėjos pirmą kartą buvo suformuluotas itališkoje Pirmojo Internacionalo sekcijoje. Tai padarė Carlo Cafiero, Errico Malatesta, Andrea Costa ir kiti. Iš nepagarbos Michailui Bakuninui, jie aiškiai neatsiskyrė nuo individualistinio anarchizmo ir mutualizmo iki pat pastarojo mirties. 1876, Florencijoje surengtoje Italijos Internacionalo Federacijų Konferencijoje, buvo paskelbti anarcho-komunizmo principai.

[taisyti] Teorija

Anarcho-komunizmas pabrėžia svarbą sunaikinti socialinę hierarchiją ir klasių skirtumus kylančius iš nelygaus turto paskirstymo. Taip pat kapitalizmo ir pinigų panaikinimą , darbo produktų kolektyvizaciją ir dovanų ekonomikos įvedimą norint palengvinti prekių paskirstymą.

Anarcho-komunizme, privati nuosavybė daugiau nebeegzistuos. Prekės bus atiduodamos kaip dovanos žinant, kad ir kiti atiduos produktus atgal. Pramonėje ši situacija, vyks tarp darbininkų sindikatų kaip ir tarp atskirų asmenų. Jeigu vienas iš sindikatų nesidalins produktais, jis nebegaus jų iš kitų sindikatų.

Anarcho-komunistai taip pat yra samdomo darbo panaikinimo šalininkai ir verčiau rekomenduoja darbininkų savęs-valdymą norint pagerinti darbo sąlygas, padidinti efektyvumą ir paversti darbą maloniu.

[taisyti] Žymiausi teoretikai

• Michailas Bakuninas
• Aleksandras Berkmanas
• Murėjus Bookchinas
• Jozefas Dežakas
• Ema Goldman
• Danielis Guerinas
• Piotras Kropotkinas
• Nestoras Makhno
• Errico Malatesta

Šis politologinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.