Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė (1895 m. sausio 15 d. Baidotų k. (Salantų valsč., Kretingos apskr.) - 1962 m. balandžio 25 d. Kaune) – dainininkė (kolaratūrinis sopranas), muzikos mokytoja, dirigentė.
[taisyti] Biografija
Būdama 11 metų, jau giedojo Salantų parapijos chore, o lankydama Skuodo nepilną vidurinę mokyklą, nuo 1908 m. pradėjo reikštis ir kaip solistė. 1912 - 1914 m. mokėsi Kauno „Saulės“ mokytojų - mergaičių seminarijoje, dalyvavo meninėje veikloje.
1915 - 1918 m. Maskvos filharmonijos draugijos aukštojoje muzikos ir dramos mokykloje studijavo dainavimą (dėst. V. Uspenskis, operos klasei vadovavo V. Tiutiunikas, dramos kursą dėstė V. Nemirovičius-Dančenko ir K. Stanislavskis). Studijuodama aktyviai dalyvavo koncertinėje veikloje, dainavo Dailės teatro chore, Šarlio Guno operoje „Faustas“ atliko Margaritos vaidmenį, o Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“ - Tatjanos vaidmenį.
1918 m. vasarą grįžo į Lietuvą ir kuriam laikui apsistojo Vilniuje. Su pianiste A. Dirvianskaite ir kompozitorium Juozu Tallat-Kelpša ėmė rengti vakarus - koncertus Vilniuje ir Kaune, taip pat Žemaitijos miestuose ir miesteliuose.
1919 m. sausio 12 d. ištekėjo už dailininko ir dailėtyrininko Pauliaus Galaunės. Tų pačių metų pavasarį apsigyveno Kaune. Dėstė muziką ir dainavimą miesto mokyklose, įsitraukė į Lietuvos meno kūrėjų draugijos Muzikos sekcijos veiklą, prisidėjo prie lietuviškos operos organizavimo. 1920 m. gruodžio 31 d. pirmajame Džiuzepės Verdi operos „Traviata“ spektaklyje atliko Violetos vaidmenį.
Iki 1931 m. dirbdama I kategorijos Valstybės teatro soliste, sukūrė daugiau kaip 25 klasikinių operų pagrindinius vaidmenis (iš jų 16 premjerų) ir turėjo apie 1200 viešų pasirodymų operoje ir koncertų salėse. Dalyvavo Kauno radiofono koncertų programose. Kelis kartus važiavo į Paryžių, kur po 3-4 mėnesius gilino vokalo studijas (pedagogė Franciose-Jeanne Schütz-Litvinne ir kt.).
Išėjusi iš Valstybės teatro, 1933 - 1940 m. dėstė muziką ir dainavimą Kauno Švč. Jėzaus širdies gimnazijoje, vadovavo moksleivių ir suaugusiųjų chorams. 1940 - 1942 m. dėstė Kauno muzikos kursuose. 1945 - 1947 m. vėl dainavo Kauno valstybiniame operos ir baleto teatre, nuo 1948 m. - Kauno konservatorijos, o 1949 - 1950 m. - Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos solinio ir ansamblinio dainavimo dėstytoja. 1949 - 1953 m. - Lietuvos aklųjų draugijos Kauno skyriaus solinio dainavimo mokytoja, buvo daugelio solistų mėgėjų konsultantė ir globėja.
Aktyviai dalyvavo Lietuvių - prancūzų draugijos veikloje, 1937 m. apdovanota Prancūzijos ordinu. Rašė recenzijas apie Valstybės teatro operų spektaklius „Lietuvos aide“ ir kitur.
A. Galaunienė reiškėsi ir kaip dirigentė. 1933 m. birželio 5 d. Petro Vileišio aikštėje Kaune LKM draugijos kongreso metu dirigavo 1500 dalyvių moterų chorui ir orkestrui. 1934 m. vasarą dirigavo skaučių surengtame koncerte Baden-Powelui pagerbti. 1939 m. gegužės 8 d. Valstybės teatre dirigavo lietuviškų gimnazijų jungtiniam moterų chorui. 1940 m. vasarą Kauno sporto halėje surengtoje mokyklinių chorų šventėje dirigavo 2000 dainininkų jungtiniam chorui.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
