Juozas Tallat-Kelpša
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Tallat - Kelpša (1889 m. sausio 1 d. Kalnujuose (Raseinių raj.) - 1949 m. vasario 5 d. Vilniuje) – vargonininkas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas.
[taisyti] Biografija
1900 m. baigęs Ylakių (Skuodo raj.) liaudies mokyklą, mokėsi Palangos progimnazijoje, o brandos atestatą gavo Peterburge (Rusija). Muzikos pradmenis gavo iš savo tėvo vargonininko, vėliau mokėsi Rokiškio vargonininkų mokykloje pas Rudolfą Lymaną (Rudolf Liehmann).
1905 - 1907 m. gyveno Vilniuje, kur rusų muzikos draugijos mokykloje išmoko griežti violončele, mokytojavo pradžios mokykloje, vargonininkavo Šv. Mikalojaus bažnyčioje, vadovavo Lietuvių savišalpos draugijos chorui - prisijungus „Kanklių“ draugijos chorui, susidarė 70 - 80 dalyvių kolektyvas, kuris rengė koncertus - vakarus, giedojo bažnyčioje. 1907 m. G. Landsbergio-Žemkalnio „Eglei žalčių karalienei“ parašė muziką ir su choru tą veikalą pastatė.
1907 - 1916 m. gyveno Peterburge: konservatorijoje studijavo kompozicijos teoriją pas A. Liadovą, M. Šteinbergą ir J. Vytuolį, mokytojavo Šv. Kotrynos berniukų gimnazijoje, vadovavo lietuvių ir baltarusių chorams, dirigavo operečių spektaklius, dalyvavo dramos vaidinimuose, akompanavo solistams, kūrė muziką scenos veikalams. Vasaros atostogų metu Lietuvoje užrašinėjo liaudies dainas, organizavo chorus.
1909 m. sausio mėn. per atostogas Vilniuje pastatė Miko Petrausko operą „Birutė“. Tais pačiais metais Lietuvių mokslo draugijos suvažiavime Vilniuje išrinktas dainų ir melodijų rinkimo komisijos nariu. 1910 m. vasario mėn. su sustiprintu Peterburgo lietuvių choru dalyvavo etnografiniame keturiolikos tautų koncerte. 1912 m. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties metinių minėjimo koncerte, be kitų kūrinių, buvo atliktos ir M. K. Čiurlionio penkios harmonizuotos lietuvių liaudies dainos.
1918 m. apsigyveno Vilniuje, kur subūrė lietuvių mišrųjį chorą, dėstė muziką lietuvių gimnazijoje, rengė koncertus, išrinktas Švietimo liaudies komisariato muzikos kolegijos nariu, rūpinosi lietuvių operos teatro ir muzikinio švietimo organizavimu, išvyko į Maskvą susipažinti su muzikos mokyklų darbu. 1919 - 1920 m. gilino teorines žinias pas prof. G. Šumaną Berlyno valstybinėje meno akademijoje.
Lenkijai okupavus Vilnių, 1920 m. apsigyveno Kaune. Vadovavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijai, paskirtas muzikos mokyklos direktoriumi. Prisidėjo prie Valstybės teatro (operos) įsteigimo, pirmasis jo dirigentas, 1923 m. - direktorius. 1920 m. gruodžio 31 d. dirigavo pirmąjį teatre pastatytą spektaklį - Džiuzepės Verdžio operą „Traviata“. 1920 - 1923 m. vadovavo Kauno muzikos mokyklos, 1933 - 1944 m. - Kauno konservatorijos operos klasei ir simfoniniam orkestrui. 1920 - 1944 m. - Valstybės teatro, o 1944 - 1949 m. - LTSR valstybinio operos ir baleto teatro vyr. dirigentas.
1925 m. vasarą išvyko į Čekoslovakiją ir Austriją pasitobulinti operinio dirigavimo srityje. 1926 m. išrinktas į Lietuvos švietimo ministerijos Meno tarybą, nuo 1933 m. - Lietuvos filharmonijos draugijos Meno tarybos narys. 1944 m. - Kauno valstybinio dramos teatro ir Kauno konservatorijos direktorius.
1948 - 1949 m. - Vilniaus konservatorijos Operinio parengimo katedros vedėjas ir operos studijos vadovas. Jo pastangomis pastatyta Piotro Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“. Pirmasis Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos pirmininkas (1948 - 1949 m.), nusipelnęs meno veikėjas (1945 m.), Stalino premijos laureatas (1948 m.), profesorius (1948 m.).
[taisyti] Kūryba
J. Tallat-Kelpšos kūrybinis palikimas - tai solo ir choro dainos, „Kantata apie Staliną“ (1947 m.), simfoniniai ir kameriniai kūriniai. Jo dainos „Čiūto“, „Gale lauko toli“ ir „Meno daina“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse, be jų neapsiėjo ir Lietuvos chorai, dainų šventės. 1949 m. Vilniaus muzikos mokyklai suteiktas Juozo Tallat-Kelpšos vardas.
1983 m. išleista kompozitoriaus Jono Nabažo ir muzikologės Eugenijos Ragulskienės parengta knyga „Juozas Tallat-Kelpša“.
