Zanzibaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Zanzibaro vėliava nuo 2005

Zanzibaras (Unguja) - salų grupė rytinėje Afrikos pakrantėje, Indijos vandenyne, šalia Tanzanijos. Kartu su Pembos sala, Mafijos sala ši grupė kartais vadinama Prieskonių salomis. Gyventojų - apie 1 mln. (2000), salos plotas - 1658 km².

Svarbiausas Zanzibaro salos centras - Stone Town (Mji Mkongwe, Akmeninins miestas). Zanzibare auginami muskato riešutai, cinamonas, pipirai. Tik šios salos miškuose sutinkama viena iš rudųjų kolobų (šunbeždžionių) rūšių - Zanzibaro rudasis kolobas.

Salos žemėlapis

[taisyti] Istorija

Pirmieji Zanzibaro gyventojai buvo persų imigrantai iš Širazo miesto (Iranas). Jie ir davė salai pavadinimą - Zangi-bar (persų k. - "juodųjų krantas"). Nors galima ir kita pavadinimo kilmė - Zayn Z'al Barr arabų kalba reiškia "Mugių sala". Nuo 1503 iki 1698 salą kontroliavo portugalai. Nuo 1698 sala perėjo Omano sultonatui.

1840 Omano sultonas Sayyid Said bin Sultan Al-Busaid perkėlė sostinę iš Maskato į Stone Town. Po sultono mirties tarp jo sūnų prassidėjo nesutarimai dėl to, kam priklausys sala. Po konfliktų Zanzibaras ir Omanas tapo atskiros kunigaikštystės. Šiame laikotarpyje Zanzibaro sultonas valdė ir rytinę Afrikos pakrantę, vadinamą Zanj, įskaitant Mombasą ir Dar es Salamą, kontroliavo prekybinius kelius su Afrikos giluma iki Kindu prie Kongo upės.

1866 britų-vokiečių pasienio komisija nustatė 10 mylių pločio navigacinę neutralią zoną nuo Delgado kyšulio (dab. Mozambikas) iki Kipinio (dab. Kenija), įskaitant visas salas (jų tarpe ir Zanzibarą), kartu su keliais Somalio pakrantės miestais.

Pagal Heligolando-Zanzibaro sutartį 1890 tarp vokietijos ir Britanijos, vokiečiai įsipareigojo nereikšti pretenzijų į Zanzibarą, atitekusį Britanijai (protektoratas). Britanija skirdavo vizirį iki 1913, 1913 - 1963 - rezidentą. 1896 buvo kilęs trumpas anglų - Zanzibaro karas.