Romas Kalanta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Romas Kalanta (1953 m. vasario 22 d. Alytuje — 1972 m. gegužės 14 d. Kaune) — lietuvių pasipriešinimo sovietinei okupacijai simbolis, viešai susideginęs protestuodamas prieš Lietuvos okupaciją.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1963 m. R. Kalantos šeima iš Alytaus persikėlė į Kauną. Tėvas, karo su Vokietija dalyvis, buvo įstojęs į komunistų partiją, Kaune dirbo politechnikume, mama — pramprekyboje.
1971 m. R. Kalanta turėjo baigti 18-ąją vidurinę mokyklą, bet, neišlaikęs keleto egzaminų, perėjo į vakarinę mokyklą, dirbo „Aido“ fabrike. R. Kalanta buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara, domėjosi hipių judėjimu.
1972 m. gegužės 14 d. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį režimą, apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, užsidegė. Jo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Arčiau buvusieji dar bandė gesinti liepsnojantį jaunuolį, bet atskubėjusi greitoji medicinos pagalba į ligoninę nuvežė jį jau be sąmonės. Po keturiolikos valandų vaikinas mirė.
[taisyti] Pasekmės
Įvykiai Kaune sukėlė LKP ir KGB pareigūnų paniką — Sovietų Sąjungoje daugiau niekur nieko panašaus nebuvo atsitikę. Gegužės 18 d. rengtas laidotuves KGB privertė dviem valandomis paankstinti, kad žmonės nespėtų susirinkti. Tada link R. Kalantos namų Panerių gatvėje traukusi jaunimo minia plūstelėjo į Laisvės alėją. KGB ataskaitų duomenimis, per abi dienas į gatves išėjo per 3 tūkst. demonstrantų. Jiems malšinti sutelkta per 7 tūkst. draugovininkų, milicininkų, kareivių. Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai, aktyvesnieji — įkalinami. Kai kurie buvo išvežti ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų.
Masinės demonstracijos, smurtas ir areštai truko dvi dienas, neramumai nuslopinti tik gegužės 19 d. Buvo suimti 402 asmenys, 33 iš suimtųjų patraukti administracinėn atsakomybėn, šešių laukė baudžiamosios bylos, kalėjimas. Pagrindiniai eitynių organizatoriai nuteisiami ne kaip politinių riaušių rengėjai, bet kaip chuliganai ir „asocialūs elementai“ — taip buvo dangstoma „kova su hipiais“ — per patį sovietmetinės stagnacijos suvešėjimą kiekvienas hipių gyvenimo būdą dievinąs džinsuotas, plačiakelnis, ilgaplaukis jaunuolis avansu buvo vadinamas santvarkos priešu. Demonstracijose dalyvavo ir aplinkinių miestų bei miestelių jaunimas.
Antanas Sniečkus ataskaitose stengėsi įtikinti Maskvą, kad tai tebuvęs keliolikos pasigėrusių chuliganėlių siautėjimas. Matyt dėl šio motyvo taip formuluoti kaltinimai, nes nenuteistas nė vienas eitynėse dalyvavęs studentas. R. Kalanta buvo apšauktas psichikos ligoniu. Aštuonerius metus tėvai negalėjo ant sūnaus kapo pastatyti paminklo — draudėjai tikino, esą liaudies priešas nevertas pagarbos. Paminklas Romainių kapinėse iškilo tik 1982 m.
[taisyti] Įamžinimas
Drastiškas devyniolikamečio jaunuolio poelgis sužadino antiokupacines nuotaikas krašte, neleido užgesti Lietuvos nepriklausomybės vilčiai ir privertė pasaulį vėl prabilti apie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių neteisėtą inkorporavimą į SSRS. Užsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius bendruomenių susibūrimo vietose. R. Kalanta virto nacionaliniu didvyriu.
1972 m. birželio mėn. naktį kelio Kaunas — Klaipėda paplentėje, netoli Ariogalos, ant Dubysos šlaito, slapta pastatytas metalinis kryžius su užrašu: „Romui Kalantai, pasiaukojusiam už Lietuvą“. Pasitelkę techniką, netrukus valdžios atstovai paminklą sunaikino.
2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 1990 m. pastatytas dokumentinis filmas „Fontano vaikai“ (rež. Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša); parašytos knygos: Juozo Grušio—Žilvinio „Po ugnies ženklu“ (1999 m.), „Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris“ (2002 m.), Gintauto Iešmanto poezijos knygelė „Kauno elegija“ (1997 m.).
2002 m. gegužės 14 d., dalyvaujant Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui, atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys).
