Kauno muzikinis teatras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kauno muzikinis teatras – muzikinio profilio teatras Kaune.
Turinys |
[taisyti] Teatro pastato istorija
Kauno muzikinis teatras pastatytas 1891 metais pagal gubernijos architekto U.Golinevičiaus projektą. Teatras pradėtas statyti 1890 m. Dviaukštis pastatas buvo eklektinės formos, turėjo keturkampę 500 vietų salę su dviem balkonų eilėmis, dvi fojė, pagalbines patalpas, Kauno gubernatoriui ir tvirtovės komendantui įrengtomis specialiomis ložėmis. Statybos rangovas buvo Kauno pirklys G. Puškanceris. Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 d., suvaidintas pirmasis spektaklis - N. Gogolio komedija „Revizorius“.
Vokiečių okupacijos metu (1916 m.) buvo padidinta scena ir patobulinti aktorių kambariai.
1920 m. gegužės 15 d., Kaunui tapus Laikinąja sostine, darbą čia pradėjo Steigiamasis Seimas.
1922 - 1925 metais Vyriausybė skyrė lėšų teatro pastato rekonstrukcijai, buvo sudaryta teatro rekonstrukcijos komisija, kuri projektavimą ir darbų priežiūrą patikėjo žymiausiems to meto architektams - Mykolui Songailai ir Vladimirui Dubeneckiui, jiems talkino konstruktorius P. Morkūnas.
Modernizuota pastato išorė įgavo neobaroko išraišką, viduje iki 763 vietų padidinta žiūrovų salė, jai suteikta pasagos forma, įrengta trečia balkonų eilė ir centrinė ložė, padaryta duobė orkestrui. Šios rekonstrukcijos metu ypač daug dėmesio buvo skiriama akustikai. Ją aukštai įvertino visi čia viešėję garsūs atlikėjai. Salės interjere V. Dubeneckiui pavyko suvienyti dvi menines tendencijas - liaudiškas formas ir monumentaliąją architektūrą. Tautiškus tulpių, lelijų ir saulučių motyvus architektas stilizavo tuo metu populiaria Art deco maniera.
1922 m. Operos teatras suvalstybintas, o 1925 m. sujungtas su Dramos teatru ir pavadintas Valstybės teatru. Valstybės teatras, gyvavęs iki 1944 m., suvaidino itin reikšmingą vaidmenį lietuvių tautos kultūriniame gyvenime.
1930 - 1933 metais, vadovaujant žymiam architektui Vytautui Landsbergiui - Žemkalniui, teatro pastatas vėl buvo rekonstruojamas - pastatyti dviejų aukštų rytinis ir vakarinis priestatai, kuriuose įsikūrė dekoracijų dirbtuvės, siuvykla, sandėliai. Taip pat paaukštinta scenos dėžė, išplėsti abiejų aukštų fojė, scenoje įrengtas susukamas audeklinis horizontas, padaryti nauji baldai ir ąžuoliniai laiptų turėklai, sumontuota geležinė uždanga su automatiškai paleidžiamu vandeniu aušinimui. Šios aušinimo sistemos dėka pastatas 1931 m. gaisro metu išvengė visiško supleškėjimo. Šioms rekonstrukcijoms būdingas savotiškas nacionalinio stiliaus ieškojimas.
1940 m. liepos 21 d. išrinktas vadinamasis Liaudies seimas Valstybės teatre paskelbė Lietuvą Tarybine Socialistine Respublika.
1980 - 1984 metais teatras restauruotas pagal architektų K. Žalnieriaus, A. Staskevičiaus ir inžinieriaus V. Liaudansko projektą. Įrengta požeminė rūbinė, repeticijų salė rytinio kiemelio vietoje, patobulinta scenos įranga, atnaujintas V. Dubeneckio sukurtas interjeras.
Žiūrovams skirtą fojė puošia šiuolaikinių lietuvių dailininkų - Antano Martinaičio, Ričardo Vaitekūno paveikslai, Stasio ir Teresės Petraičių keramikiniai pano, Birutės Vaitekūnienės gobelenai, skulptoriaus Leono Striogos skulptūros.
2003 m. pradėtas teatro fasado remontas.
Teatro rūmai yra kiek tolėliau nuo Laisvės alėjos, už jaukaus sodelio, kuriame stovi paminklai kompozitoriams M. Petrauskui (skulpt. B. Pundzius, 1937 m.), Č. Sasnauskui (skulpt. A. Aleksandravičius, 1925 m.), J. Gruodžiui (skulpt. K. Bogdanas, 1984 m.), K. Petrauskui (skulpt. L. Strioga, 1986 m.), S. Šimkui (skulpt. M. Šnipas, 1987 m.).
Teatro sodelio pakraštyje – miesto sienos ir bokšto liekanos, pastatyti 1670 – 1680 m.
[taisyti] Veiklos istorija
Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 d., tačiau čia nebuvo pastoviai dirbančios trupės, spektaklius rodydavo tik gastroliuojantys artistai. Gastrolinius spektaklius 1901 m. rodė italų operos trupė, 1902 m. buvo parodyta Nikolajaus Gogolio komedija "Revizorius".
Po 1904 m. caro paskelbto tolerancijos akto teatre statyti spektaklius bei rengti vakarus galėjo ir lietuvių, lenkų, žydų, vokiečių bendruomenės.
1920 metais teatre įsikūrė Lietuvos meno kūrėjų draugijos įsteigtas profesionalus operos kolektyvas, kurio iniaciatyva ir pastangomis tų pačių metų gruodžio 31 d. įvyko pirmasis lietuvių profesionalios operos trupės spektaklis - Džiuzepės Verdžio opera "Traviata". Pagrindinius vaidmenis atliko Kipras Petrauskas (Alfredas), Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė (Violeta), Antanas Sodeika (Žermonas). Spektakliui dirigavo J. Tallat-Kelpša, režisavo K. Glinskis.
1925 m. pastatytas pirmasis lietuvių profesionalios trupės baletas - L. Delibes "Kopelija".
1940 m. lapkričio 27 d. vietoj Valstybės teatro įsteigtas Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmasis spektaklis buvo B. Aleksandrovo "Vestuvės Malinovkoje", jo premjera įvyko 1941 m.
1948 m. Operos ir baleto teatrui išsikėlus į Vilnių, Muzikinio teatro kolektyvas įsikūrė buvusiuose Valstybės teatro rūmuose, o 1959 m., dramos trupei persikėlus į naujas patalpas, vieninteliu teatro pastato šeimininku tapo Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmojo dešimtmečio repertuarą sudarė klasikinės ir sovietinių kompozitorių operetės.
Šiuo metu Kauno muzikinis teatras yra vienas lankomiausių Lietuvoje. Per vieną kūrybinį sezoną čia parodoma beveik 250 įvairaus žanro spektaklių, pastatomos 3 - 4 premjeros.
Čia rodomi įvairaus žanro spektakliai - operetės, operos, miuziklai, baletai, modernaus šokio spektakliai, rengiami teatro orkestro bei solistų koncertai. Šio teatro statomi spektakliai pasižymi spalvingumu, puikiais režisūros sprendimais, originalumu, žanro inovacijomis, kai spektaklio turinys pritaikomas šių dienų aktualijoms.
[taisyti] Teatro vadovai
- Teatro vadovas - Benjaminas Želvys;
- Teatro meno vadovas - režisierius Gintas Žilys;
- Teatro vyriausiasis dirigentas - Julius Geniušas.
