Lietuvos komunistų partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos komunistų partija (LKP) - LTSR (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos) valdančioji ir vienintelė partija Lietuvos okupacijos laikotarpiu (1940-1941 m. ir 1944-1990 m.). LKP buvo Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Komunistų partijos sudėtinė dalis. Įkurta 1918 m. spalio 1-3 d. Partijos ideologija remiasi Karlo Markso ir Lenino mokymu.

Tarpukario Lietuvoje LKP veikė nelegaliai. LKP 1940 m. buvo pagrindinis Sovietų Sąjungos propagandos įrankis, padėjo legimizuoti inkorporaciją. 1941 m. birželio 14 d. padėjo Sovietų Sąjungos administracijai deportuoti Lietuvos gyventojus į Sibirą. Pokario metais organizavo taikių gyventojų trėmimus, organizavo stribų formuotes kovai su rezistencija. LKP atsakinga už šimtų tūkstančių gyventojų tremtį ir žūtį. Visą Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpį LKP ištikimai tarnavo okupantams: sudarydavo ir prižiūrėdavo "Aukščiausiąją Tarybą" ir "Ministrų Tarybą", naikino ir persekiojo kitaminčius. Žymiausi LKP veikėjai: Vincas Mickevičius-Kapsukas, Karolis Požėla, Juozas Greifenbergeris, Kazys Giedrys , Rapolas Čarnas, Justas Paleckis, Antanas Sniečkus, Motiejus Šumauskas, Petras Griškevičius, Algirdas Brazauskas. LKP antrasis sekretorius visuomet būdavo rusas.

1989 m. atsiskyrė nuo Tarybų Sąjungos Komunistų partijos, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990-1991 m. veikė ir su partijos atsiskyrimu nuo TSKP nesutikusi Lietuvos Komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.

[taisyti] LKP intenditetas

"1918 m. spalio 1-3 d. susirinkę Vilniuje komunistinių organizacinių atstovai paskelbė Lietuvos Komunistų partijos įkūrimą.<...> Lietuvos Komunistų partija, vienas iš Tarybų sąjungos Komunistų partijos kovinių būrių nuo 1918 metų <...>" - ištraukos iš "Lietuvos Komunistų partija skaičiais 1918-1975" (Vilnius, "Mintis. 1976) iliustruoja kokiai valstybei atstovavo Lietuvos Komunistų partija.