Reformizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Reformizmas (lot.: reformere – pakeisti formą) arba revizionizmas (lot. revisio, revisionis - peržiūrėjimas) – tai XIX a. pabaigoje Anglijoje kilusi darbininkų judėjimo teorija ir srovė, atmetanti revoliucinį visuomeninių santykių pakeitimo būdą ir siekianti juos keisti iš lėto, nuolatinėmis laipsniškomis, iš anksto suplanuotomis reformomis. Tai demokratinio socializmo teorijos pagrindinis komponentas, priešingas revoliuciniam socializmui.

Reformizmą savo darbuose pagrindė Eduardas Bernšteinas („Evoliucinis socializmas“) ir Karlas Kautskis, išplėtojo Fabijaus draugijos nariai savo filosofiniuose darbuose. Bolševikai reformistams terminą revizionizmas taikė dėl to, kad šia teorija peržiūrimas marksizmas.

Reformizmą savo ideologijos pagrindu yra priėmusios visos kairiojo centro socialdemokratinės partijos, tokios, kaip Didžiosios Britanijos Leiboristų partija, Vokietijos socialdemokratų partija, Švedijos socialdemokratų darbininkų partija, Lietuvos socialdemokratų partija ir kitos. Kairiojo sparno socialistai reformizmo teoriją taiko su išlygomis.

Kai kuriuos reformizmo elementus patikslino Entonis Kroslandas savo 1956 m. išleistame darbe „Socializmo ateitis“ (The Future of Socialism). Pavyzdžiui, visuomenė gali taikyti privačios nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams arba nacionalizuoti jį, jeigu tai leis užtikrinti visuotinį užimtumą.