Demokratinis socializmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Demokratinis socializmas - socialdemokratų judėjimo idėjinė politinė doktrina. Pirmą kartą terminą 1888 panaudojo D. B. Šo, jį išplėtojo E. Bernšteinas, O. Baueris, K. Kautskis, R. Hilderfingas.
Pagrindiniai DS principai išdėstyti 1951 SI Frankfurto deklaracijoje, 1958 ASP Vienos programoje, 1959 SPD Godesbergo programoje, 1989 SI „Principų deklaracijoje“.
Demokratinis socializmas suprantamas kaip ilgas visuomeninių pokyčių procesas, kaip ateities visuomenė ir kaip šiuolaikinio veikimo principas, siekiant ateities visuomenės. Nenustatomi jokie tokios visuomenė sukūrimo terminai ar standartai, nes gyvenama besikeičiančiame pasaulyje, kintant gamybos priemonėms ir visuomenės poreikiams. Tačiau demokratinis socializmas negali būti pasiektas vienoje šalyje, nes tai visos visuomenės civilizacijos pakopa. Pagrindiniai demokratinio socializmo etapai yra politinė demokratija ir visų problemų sprendimas derybomis ir konsensusu, ekonominė demokratija visame ūkio mechanizme ir gerovės visuomenės sukūrimas, socialinė demokratija visuomeniniame ir asmeniniame gyvenime be jokių diskriminacijos apraiškų. Pagrindinės DS vertybės-laisvė, lygybė, teisingumas, solidarumas. Pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas gyvenamosios aplinkos išsaugojimui, ekologijai, tausojančiai plėtrai.
