Progesteronas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Progesteronas – tai steroidinis hormonas, kurį gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Sulaukus lytinės brandos, progesterono sekrecija suintensyvėja antrojoje moters ciklo fazėje, kai po ovuliacijos ima formuotis geltonkūnis, kuris gamina didelius progesterono kiekius (šitaip paruošiant gimdos gleivinę galimai gemalo implantacijai), ir tik ciklo pabaigoje hormono gamyba sumažėja. Šis hormono koncentracijos sumažėjimas lemia gimdos gleivinės atsiplėšimą ir mėnesinių kraujavimą. Tačiau pastojus, kai geltonkūnio veikla nenutrūksta, progesterono gamyba suintensyvėja. Nuo 4-ojo nėštumo mėnesio progesteroną gaminti ima placenta, ir jo gamyba sumažėja tik nėštumo pabaigoje. Progesteronas skatina mažų liuteinizuojančio hormono dozių sekreciją ir slopina didelių dozių sekreciją.
Pagrindinis fiziologinis progesterono poveikis moters organizme pasireiškia tik pradedant lytine branda. Jis užtikrina nėštumo palaikymą (slopina gimdos susitraukimus), tinkamas sąlygas apvaisintam kiaušinėliui, skatina pieno liaukų vystymąsi, slopina naujų folikulų brendimą kiaušidėje. Progesteronas taip pat naudojamas moters ciklo sutrikimams gydyti, jis įeina į kontraceptinių piliulių sudėtį.
Panašiu į progesterono biologiniu poveikiu pasižymi hormonai gestagenai.
