Petras Juknevičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Petras Juknevičius (1920 m. gruodžio 6 d. Petriškių k., Pumpėnų valsč., Panevėžio apskr.), dainininkas (bosas) ir chorvedys.
[taisyti] Biografija
Tėvai ir brolis Juozas bolševikų ištremti į Sibirą. 1940 - 1941 Petras lankė muzikos kursus Panevėžyje (dėstė M. Karka, A. Belazaras ir kt.). 1945 įstojo į Vilniaus muzikos mokyklą mokytis dainuoti, bet netrukus sovietų suimtas už priklausymą pogrindžio organizacijai „Lietuvos laisvės armija". Po pusmečio tardymo išvežtas į Komijos respubliką -Vorkutą. 1946 žiemą bylą nutraukus, vėl grįžo tęsti mokslo į Vilniaus muzikos mokyklą (dainuoti mokė S. Krzyzanowska). 1951 antrą kartą suimtas už dalyvavimą partizaniniame judėjime (1941 kovėsi Paįstryje) ir nuteistas 25 metus kalėti ir dar penkeriems metams tremties. Kalėjo 1951 - 1955 Viatlage (Kirovo sritis); mirus Stalinui, byla nutraukta. Grįžęs į Lietuvą, vėl įstojo į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą, kur 1956 įgijo chorvedžio specialybę (dėst. A. Ilčiukas). 1970 neakivaizdiniu būdu baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (doc. K. Griauzdės choro dirigavimo klasė).
Mokydamasis dainavo Lietuvos valstybinės filharmonijos chore, Lietuvos valstybinio radijo vokaliniame ansamblyje ir Lietuvos valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio chore. Suorganizavo Vilniaus odos ir galanterijos gamyklos mišrųjį chorą. 1958 - 1985 su pertrauka vadovavo Vilniaus elektrinio suvirinimo gamyklos mišriajam chorui - parengė 1975 ir 1985 respublikinėms dainų šventėms. 1970 respublikinei dainų šventei paruošė Vilniaus celiuliozės-popieriaus eksperimentinio konstravimo biuro mišrųjį chorą. Daug metų vadovavo Vilniaus ryšių klubo, Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos ir kitų sostinės įstaigų bei įmonių vokaliniams ansambliams ir solistams, kurie dalyvavo koncertuose, pirmųjų ir kitų prizinių vietų pelnė „Sidabrinių balsų" konkursuose, padarė fondinių įrašų Lietuvos radijui.
P. Juknevičius 1962 - 1980 kūrybiškai dirbo su Vilniaus plastmasinių dirbinių gamyklos mišriuoju choru (60 dalyvių) „Plastikas" (1973). Chorą išmokė apie 80 įvairių kūrinių ir surengė per 100 koncertų Lietuvoje, dainavo Rusijoje, Vidurinėje Azijoje ir Čekoslovakijoje. Chorą parengė 1970, 1975 ir 1980 respublikinėms dainų šventėms, apžiūrose ir konkursuose pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų. 1980 - 1982 buvo „Plastiko" chormeisteris, 1990 pradėjo vadovauti Vilniaus miesto religinių bendrijų chorams, vokaliniams ansambliams ir solistams.
Chorvedys ir savo vaikus išaugino menininkais. Elena Juknevičiūtė-Vilkienė dailininkė - architektė, Raimonda Juknevičiūtė-Svirskienė muzikologė - vyresnioji muzikos mokytoja, Valdas Juknevičius kvalifikuotas chorvedys.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
