MiG-3
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
MiG-21 |
|
Duomenys | |
Pavadinimas | Mikoyan-Gurevich MiG-3 |
---|---|
NATO kodas | |
Tipas | Naikintuvas |
Kūrėjas | Mikoyan-Gurevich, TSRS |
Pirmas skrydis | 1940 |
Pradėtas naudoti | 1941 |
Baigtas naudoti | |
Naudoja | |
Surinkta vienetų | 3 322 |
Vertė |
MiG-3 (rus. Микоян и Гуревич МиГ-3) buvo Sovietų Sąjungos antro pasaulinio karo naikintuvas. Tai buvo tolimesnė MiG-1 versija, kurioje buvo susikoncentruota į lėktuvo valdymo problemų šalinimą. Nors šios problemos niekada nebuvo galutinai išspręstos, šis modelis buvo laikomas pasisekusiu.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Mikojanas ir Gurevičius padarė daugybę MiG-1 dizaino pakeitimų po to, kai bandymai parodė nemažai pavojingų šio lėktuvo savybių. Svarbesnis keitimas buvo išorinių sparnų kampo į viršų padvigubinimas siekiant didesnio lėktuvo stabilumo. Taip pat buvo prailgintas lėktuvo priekis, kad paslinkus į priekį variklį pasislinktų į priekį ir masės centras. Šie pakeitimai netrukus buvo įgyvendinti MiG-1 gamybos linijoje ir nuo 1941 kovo kasdien nuo konvejerio nuriedėdavo 10 lėktuvo vienetų. Netrukus modelis pasirodė mūšio lauke, sunaikino porą Ju 86 naikintuvų netgi šiek tiek prieš Tarybų Sąjungos ir Vokietijos konfliktą. Operacijos Barbarosos metu buvo surinkta 1,200 MiG-3 vienetų.
MiG-1 buvo sukonstruotas kaip didelio aukščio naikintuvas, o MiG-3 šioje srityje pastarąjį net pranoko. Vis dėlto daugiausia kovų prieš vokiečių naikintuvus vyko labai žemame aukštyje, o tokiems aukščiams MiG-3 buvo ne itin pritaikytas. Buvo bandyta šį lėktuvą panaudoti kaip žemės atakos naikintuvą, tačiau greitai tokio panaudojimo buvo atsisakyta. MiG-3 gamybos pabaigą nulėmė AM-35 variklio gamybos nutraukimas (kad Aleksandras Mikulinas galėtų daugiau dėmesio skirti AM-38 varikliui, naudotu IL-2 Šturmoviko gamyboje). Buvo bandymų naikintuve naudoti specialiai MiG-3 sukurtą AM-37 variklį. Ši modifikacija buvo pavadinta MiG-7, bet netrukus nutraukus ir šio variklio gamybą, projektas sustojo. Nuo 1942 pavasario MiG-3 buvo perkelti iš fronto dalinių į priešlėktuvinės gynybos eskadriles, ir kai kurie šie lėktuvai ten tarnavo net iki pat karo pabaigos.
Paskutinis bandymas buvo panaudoti ASh-82 radialinį variklį, tą patį variklį, kuris buvo naudojamas La-5 modifikacijai pakeisti LaGG-3 naikintuvą. Pastarieji prototipai buvo pavadintiI-210 bei I-211, ir rezultatas buvo tiek sėkmingas, kad buvo nuspręsta modelį pradėti masiškai gaminti MiG-9 pavadinimu (nepainioti su vėlesniu reaktyviniu MiG-9). Tačiau La-5 jau buvo pradėtas gaminti, ir I-211 negalėjo pasiūlyti nieko geresnio už La-5.
Viso karo metu Mikojanas ir Gurevičius tobulino MiG-3 laikydamiesi aukštos altitudės lėktuvo klasės standartų, tad sukūrė žymiai didenius ir galingesnius prototipus nuo I-220 iki I-225 (kai kurie šaltiniai klaidingai priskiria MiG-7 vienam iš šių prototipų). Nors šie modeliai buvo daug žadantys, oro mūšiai virš Vokietijos pademonstravo, kad stūmoklinių lėktuvų era pamažu gęsta, todėl serijinė gamyba nebuvo pradėta.
Paskutiniuose du prototipuose I-230 ir I-231 buvo stengiamasi kiek galima patobulinti MiG-3 ir jo variklį, lengvinant naikintuvą, bet tuo metu TSRS oro pajėgos jau nebesidomėjo šiuo projektu.
[taisyti] Naudotojai
- Tarybų Sąjungos karinės oro pajėgos.
[taisyti] Charakteristikos
Ekipažas | 1 pilotas |
---|---|
Ilgis | 8.25 m |
Sparnų ilgis | 10.20 m |
Aukštis | 3.50 m |
Sparnų tipas | tiesus |
Sparnų kampas | |
Sparnų plotas | 17.5 m² |
Tuščioji masė | 2,699 kg |
Pilnoji masė | 3,350 kg |
Maksimali masė | 3,490 kg |
Variklis (-iai) | Mikulin AM-35, vienas |
Traukos jėga | |
Maksimalus greitis | 640 km/h |
Mach | |
Maksimalus aukštis | 12 000 m |
Skrydžio nuotolis | 1 250 km |
Kovinis skrydžio nuotolis | |
Kilimo greitis | 14.7 m/s |
[taisyti] Panašūs lėktuvai
- Heinkel He 100
- Curtiss XP-37
[taisyti] External links
MiG | |
---|---|
MiG-1 | MiG-3 | MiG-5 | MiG-7 | MiG-9 | MiG-13 | MiG-15 | MiG-17 | MiG-19 | MiG-21 | MiG-23 | MiG-25 | MiG-27 | MiG-29 | MiG-31 | MiG-33 | MiG-35 |