Laikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Smėlio laikrodis

Laikas - viena pagrindinių (greta erdvės) materijos egzistavimo formų, pasireiškinti materialinių objektų egzistavimo trukme, jų būsenų kaitos nuoseklumu. Egzistuoja objektyviai ir yra neatsiejamas nuo judančios materijos. Laikas yra vienmatis, reliatyvus. Laikas ir erdvė neatsiejamai priklauso vienas nuo kito.

Laikai yra skirstomi:

objektyvus (materijos egzistavimo forma)
subjektyvus suvokimas (vaizdiniai)
teorinės konstrukcijos (daugiau ar mažiau atitinka objektyvų laiką)

Laiko dydžiams matuoti vartojamos atskaitos sistemos.

[taisyti] Laikas filosofijoje

Filosofijos ir gamtos mokslo istorijoje egzistavo 2 pagrindinės laiko koncepcijos - absoliutaus ir reliatyvaus. Antikinė filosofija menkai tebuvo išplėtojusi laiko sąvoką, naujaisiais laikais įsigalėjo Izaoko Niutono absoliutaus laiko koncepcija, vyravusi iki XIX a. vidurio. Niutonui laikas ir erdvė buvo ypatingi būties pradai, egzistuojantys nepriklausomai nuo materijos ir vienas nuo kito. XX a. buvo pripažinta, jog begalinis realus laiko dalumas yra negalimas. Keliama kvantų hipotezė - trumpiusių nedalių trukmių teorija. Pasak Alberto Einšteino reliatyvumo teorijos, erdvės ir laiko santykiai - kūno ilgis ir jame vykstančių procesų trukmė (ir ritmas) - yra reliatyvūs dydžiai, priklausą vienas nuo kito, judančios materijos ir nuo masių koncentracijos aplinkoje.

[taisyti] Laiko matavimas

Laiko matavimas grindžiamas periodiniais astronominiais arba fizikiniais reiškiniais (procesais). Astronominėje laiko sistemoje laikui matuoti naudojamasi žvaigždžių, Saulės, Žemės, Mėnulio judėjimu dangaus sferoje. Ilgų laiko tarpų vienetas - atogrąžiniai metai, trumpesnių - sinodinis mėnuo ir žvaigždžių para. Para (žymima d) dalijama į 24 valandas (h), valanda į 60 minučių (min), minutė į 60 sekundžių (s).

Laikai nėra vienodi. Pavyzdžiui, 24 h žvaigždžių laiko lygus 23 h 56 min 4,09 s vidutinio Saulės laiko. Praktinėje veikloje naudojamas Saulės laikas. Dėl Žemės sukimosi Saulė vienu metu būna skirtingose padėtyse (žiūrint iš Žemės skitingose ilgumose). Todėl Žemėje kas 15° ilgumos į rytus pridedama 1 h.

Fizikinės laiko sistemos pagrindas - sekundė. 1964 m. remiantis atominiu dažnio etalonu buvo apibrėžtas atominio laiko matavimo vienetas - atominė sekundė.