Lafero kreivė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lafero kreivė – teorinė koncepcija, kuri kreive parodo įplaukų į biudžetą priklausomybę nuo mokesčių tarifų. Jį sukurta XX a. aštuntajame dešimtmetyje metais ekonomisto Artūro Lafero ir buvo naudojama kaip argumentas sumažinti mokesčius.
Turinys |
[taisyti] Koncepcija
Jei valstybė nurodys, kad mokesčių tarifas yra t = 0% tai nieko ir nesurinks. Lafero teorijoje nurodyta, kad kiekvieną kartą paaugus mokesčių tarifams mokesčių surinkimas paauga mažesniu dydžiu, kol galiausiai peržengus ribą paaugus mokesčių tarifams mokesčių surinkimas pradės mažėti. Kai mokesčių tarifas pasieks t = 100%, pajamos iš mokesčių bus lygios nuliui. Lafero kreivėje punktas kuriame galima surinkti maksimumą mokesčių vadinamas prisisotinimo tašku. Tyrinėjant Lafero kreivę nesunkiai galima pastebėti, kad tiek pat mokesčių galima surinkti esant dvejiems skirtingiems mokesčių tarifams - t1 i t3.
[taisyti] Priežastys
Laferas savo koncepcijoje rėmėsi dvejomis priežastimis:
- Esant nuliniams mokesčių tarifams t = 0% mokesčių mokėtojai nemoka jokių mokesčių ir todėl valstybė negauna jokių įplaukų iš mokesčių.
- Augant mokesčių tarifams, įplaukų už mokesčius į biudžetą sumažėjimą sąlygoja dvi priežastys:
- į valstybės biudžetą patenka daugiau lėšų, kurios gali būti panaudotos investicijoms,
- ūkio subjektai pradeda slėpti savo pajamas.
Antrą priežastį sąlygojančią mokesčių surinkimo sumažėjimą Laferas aiškina:
- Motyvacijos sumažėjimu didinti darbo našumą ir veiklos plėtimą – nes sumokėjus mokesčius lieka mažiau lėšų investuoti, taip pat per mažas pelnas nuo investicijų.
- Padidėjęs ūkio subjektų polinkis slėpti pajamas ir ėjimas į juodąją rinką – padidėjus mokesčiams didėja noras jų visai nemokėti.
- Padidėjęs polinkis ypač didelių įmonių perkelti visą ar dalį gamybos į kitas valstybes ar mažesnio apmokestinimo zonas.
Esant mokesčių tarifui t = 100% nėra jokio suinteresuotumo dirbti. Ūkio subjektai nustoja dirbti ar dirba tik juodojoje rinkoje. Todėl nieko mokesčių ir nesurenkama.
[taisyti] Lafero kreivė praktikoje
Lafero kreivė užima svarbią vietą ekonomikos teorijoje.
Formuojant valstybės fiskalinę politiką atsižvelgus į Lafero kreivę galima pasiekti aukštesnių mokesčių surinkimo rodiklių, tame tarpe ir mažinant mokesčių tarifus.
[taisyti] Modelio veikimo pavyzdžiai
JAV Ronaldo Reigano administracijos XX a. 8 dešimtmetyje priimtas sprendimas sumažinti aukščiausius pajamų mokesčio tarifus nuo 70% iki 50% padidino jo surinkimą.
Lenkijoje 1999 – 2002 metais padidinus akcizo mokestį alkoholiniams gėrimams sumažėjo įplaukos į biudžetą, 2002 metais jį sumažinus įplaukos padidėjo.
Laferas taip pat pateikia Lietuvą bei Rusiją kaip pavyzdžius, kuomet įvedus paprastus (neprogresyvinius) bei palyginus mažesnius mokesčius, iškart po to pradėjo augti šių šalių ekonomika [1]
[taisyti] Esant mažiems tarifams siekimo surinkti daugiau mokesčių pavyzdžiai
JAV ir Jungtinė Karalystė palčiai praktikuojami turtingesnių asmenų mažesni apmokestinimo tarifai. Tuo siekiama atlaisvinti pinigus investicijoms į ūkį.
JAV, Šveicarijoje, Virdžinijos salose yra įkurtos laisvosios ekonominės zonos (ofšorinės zonos), kuriose gamintojai atleidžiami nuo mokesčių. Iš tikro jie atleidžiami tik nuo pelno mokesčio nes išvežant produkciją iš laisvosios ekonominės zonos turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį ir kitus mokesčius, kuriuos dažniausiai surenka muitinė. Rusija yra paskelbusi kelias lengvatinio apmokestinimo zonas bet daugiau siekiant karštuose rajonuose pakelti žmonių pragyvenimo lygį, ar net specialiai į nelygias konkurencines sąlygas pastatyti pasienio valstybes. Lietuvoje, Klaipėdoje irgi yra lengvatinė mokesčių zona, kurioje įsikūrusios kelios užsienio firmos nemoka pelno mokesčio. Visus kitus mokesčius įmonės turi mokėti.
Panamai įvedus lengvatinius mokesčių tarifus daug laivų buvo užregistruota šioje valstybėje tik dėl mažų mokesčių.
Tailande ir kitose valstybėse užsienio investicijos visai neapmokestinamos ar apmokestinamos lengvatiniais tarifais. Taip siekimą sukurti daugiau darbo vietų, padidinti vietinių gamintojų rinką aptarnaujant užsienio investuotojus ir iš jų surinkti mokesčius.
[taisyti] Diskusija dėl pavyzdžių
Iki šių dienų eina ginčai apie įvairius ūkio efektus, taip pat spekuliuojama dėl šių efektų priežasčių. Dauguma sutinka su tuo, kad JAV mokesčių tarifų sumažinimas XX a. 8 dešimtmetyje padidino biudžeto deficitą. Tai buvo didelis argumentas Lafero kreivės priešininkų bet šalininkai norėjo įrodyti, kad mokesčių surinkimas irgi augo, o biudžeto deficitas augo dėl dar didesnių biudžeto išlaidų. Dalis Lafėro oponentų sutiko dėl pajamų augimo bet tai siejo su bendru ūkio augimu.
Statistiniai duomenys tvirtina faktą, kad JAV 1980 metais 10% geriausiai apmokamų amerikiečių sumokėdavo 48% mokesčių, o 1988 metais jau 57,2%, bet dalis ekonomistų kitaip aiškina šitą reiškinį. Jie tvirtino, kad turtingi asmenys bijojo ateityje mokesčių pakėlimo ir todėl stengėsi visas savo pajamas parodyti kuo greičiau. Taip jie sumokėjo mokesčius anksčiau, bijodami, kad ateinančiais laikotarpiais juos reikės mokėti didesniais tarifais.
Taip pat daug ekonomistų sieja JAV ekonomikos augimą su mokesčių tarifų sumažėjimu XX a. 80 metais.
[taisyti] Kritika
[taisyti] Praktinis kreivės naudojimas
Lafero kreivė dažnai buvo naudojama liberalios ekonomikos šalininkų siekiant sumažinti mokesčius. Reikia akcentuoti, kad Lafero kreivė ne visada veikia. Jį suveikia tik tada, kai mokesčių tarifas yra aukščiau taško, kuri viršijus mokesčių surinkimas mažėja. Tuo pačiu ne visuose atvejuose jį gali būti naudojama. Didžiausias biudžeto pajamų surinkimo taško apskaičiavimas siejasi su kitais įtakojančiais faktoriais (kai kurie ekonomistai kalba apie visišką jo apskaičiavimo negalimumą). Vienintelis geriausias būdas jo nustatymo analizuoti ex post, arba empiriškai jį nustatyti keičiant jo apmokestinimą.
[taisyti] Lafero kreivė trumpame periode
Viena iš problemų, kurią turi spręsti valstybė, vykdydama ūkinę politiką, tai Lafero kreivės naudojimo apribojimai dėl kreivės elastingumo įvairiuose laikotarpiuose. Trumpame laikotarpyje ūkio subjektai negali greitai reaguoti į mokesčių tarifų pasikeitimus, kas verčia didinti mokesčius.
Nors ir niekas empiriškai neįrodė bet teoriškai galima tvirtinti, kad net prie 100 % mokesčio tarifo trumpą laikotarpį bus surenkama kažkiek mokesčių. Ūkio subjektai palaipsniui pradės nutraukinėti savo veiklą ar pradės išsisukinėti nuo mokesčių ir kurį laiką mokės po 100 % mokesčių. Be to galima tvirtinti, kad dalis ūkio subjektų, mokančių po 100 % mokesčių jau iki to slėpė visas savo pajamas.
Ilgesniu periodu ūkio subjektų reakcija aiškės, todėl mokesčių keitimo rezultatai bus daugiau aiškesni negu trumpesniu laikotarpiu. Mokesčių optimizavimas ne visada parankus politiniu aspektu, nes rezultatai gaunami ne greitai, o rinkėjai reikalauja greičiau spręsti ūkinius ir socialinius klausimus.
[taisyti] Kreivės pasikeitimas laike
Kita kreivės problema yra kreivės pasikeitimas laike. Praktika rodo, kad gresiant karui ar karo metu valstybės keldavo mokesčius ir surinkdavo daugiau mokesčių. Tokiu laiku prisisotinimo taškas būna pasistūmėjęs dešiniau. Po karo ar tik praėjus jo pavojui valstybės nuspręsdavo sumažinti mokesčius, to efektas būdavo mokesčių surinkimo padidėjimas. Tai reiškia, kad karo metu prisisotinimo taškas buvo aukščiau negu taikos metu. Praėjus pavojui Lafero kreivės prisisotinimo taškas pakeičia savo vietą, tai reiškę pasistūmę į kairę.
[taisyti] Lafero kreivės lankstumo priklausomybė nuo ūkio subjektų veiklos vietos
Taip pat Lafero kreivės lankstumą įtakoja ūkio subjektų veiklos vieta. Pavyzdžiui, pasienio regionuose esant dideliam alkoholinių gėrimų apmokestinimui ir žinant, kad užsienyje jis kainuoja mažiau, prasidės pigesnių alkoholinių gėrimų legalus mažų kiekių ir nelegalus didesnių kiekių įvežimas. Lafero kreivės prisisotinimo taškas pasienio regionuose bus pasistūmėjęs į kairę, negu centriniuose ar kituose pasienio regionuose, kur ne taip racionalu dėl mažesnių, asmeniniam vartojimui skirtu alkoholinių gėrimų važiuoti į užsienį.
[taisyti] Lafero kreivė ir optimalių mokesčių nustatymas
[taisyti] Optimalumo faktorius
Reikia akcentuoti, kad taškas kuriama valstybė gali surinkti daugiausiai mokesčių yra optimaliausias valstybės biudžeto požiūriu. Nėra neįrodė jo optimalumo ūkio vystymosi ir mokesčių mokėtojų požiūriu.
[taisyti] Parametrų optimalumas
Ne visuose valstybėse Lefero kreivėje taškas yra vienoje vietoje. Sakykim yra dvi valstybės, kuriose vienodi dideli mokesčiai bet vienoje jų surinkimas kontroliuojamas labiau, kitoje mažiau. Pirmoje valstybėje ūkio subjektai mažiau stengsis slėpti mokesčius, nes joje jie kontroliuojama labiau. Taip pat dar padidinus mokesčius pirmoje valstybėje jų surinkimas išaugs daugiau, ar sumažės mažiau, negu kitoje valstybėje. Tai reiškia, kad dėl mokesčių rinkimo kontrolės Lafėro kreivės išlinkimas skiriasi.
[taisyti] Optimalumas valstybės valdymo aparato ir ūkio požiūriu
Kreivė aiškiai parodo, kad yra du mokesčių tarifai kuriems esant bus surinktas toks pats mokesčių kiekis. Tai nereiškia, kad abejose atvejuose valstybės biudžeto situacija yra vienoda, gali būti skirtingos mokesčių surinkimo išlaidos punktuose t1 ir t3 ir tai reiškę, kad valstybė turi išleisti daugiau pinigų administruoti mokesčius. Tai skatina mokesčius administruojančioms institucijos stengtis, kad mokesčiai būtu didesni. Taip pat esant didelėms mokesčiams skirtingos įmonės juos slepia ar visai neslepia nevienodai ir ilgesnį laiką esant tokiai situacijai yra tikimybė rinkoje įsigalėti nesąžiningiems mokesčių mokėtojams ir valstybės ūkiui tai nėra paranku.
[taisyti] Lafero kreivės pristatymas
Pagal kai kuriuos šaltinius teigiama, kad Lafero kreivę pirmą kartą buvo pristatė žurnalistams Artūras Laferis su draugu Robertu Mundeliu viename restorane .
Ši idėja buvo vystoma vystantis ekonominės idėjos istorijai kol galiausiai įgavo mokslinę formą. Panašios idėjos buvo gvildenamos ir kitose darbuose:
- prancūzų ekonomisto Frederiko Bastiato XIX a.
- arabų mokslininko Ibn Chalduno XIV a.
