Kopa
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie to paties pavadinimo romaną skaitykite Kopa (1965 knyga)
Kopa - smėlio kalva, susiformavusi dėl vėjo veiklos. Kopos aukštis būna iki 150 m, nors pasitaiko ir aukštesnių. Pavienė kopa susiformuoja statmenai vyraujančiai vėjo krypčiai. Dykumose pavienės kopos susilieja į kopų grandines ar juostas. Tokios kopos vadinasi barchanais. Įdomi kopų savybė - judėjimas. Pustomas smėlis iš kopos papėdės pernešamas per keterą ir nusėda. Kopų judėjimo greitis būna iki 20 km per metus.
Kai kopos apauga augalija, jos nustoja judėti ir tampa negyvosiomis kopomis. Didžiausios Lietuvoje kopos yra Kuršių nerijoje. Apaugusių mišku, senų kopų yra Varėnos rajone, nors čia vietomis dar išlikę lekiojančio smėlio.
