Jonas Smilgevičius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Smilgevičius (1870 m. vasario 12 d. Šonių k. (Telšių aps. , Alsėdžių vls.) - 1942 m. rugsėjo 27 d. Kaune) – Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, ekonomistas, bankininkas, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas, visuomenės veikėjas.
[taisyti] Biografija
Iki 1893 m. mokėsi Mintaujos ir Liepojos gimnazijose. Vienerius metus studijavo ekonomiką Karaliaučiaus universitete, vėliau perėjo į Berlyno universitetą, kurį baigė 1899 m.
Trejus metus dėstė Peterburgo žemės ūkio mokykloje. Rūpinosi žemės ūkio naujovių populiarinimu lietuvių visuomenėje. Vadovavo Nobelio prekybos įmonių filialui Varšuvoje. Įsigijo Užvenčio (dab. Kelmės raj.) dvarą, kuriame užveisė pieninių galvijų bandą, užsėjo tabako plantaciją, įrengė modernų vandens malūną, lentpjūvę, plytinę.
Vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje (1917 m.) organizatorių ir dalyvių, išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.
1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą, kuriame buvo finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas. 1925 m. išrinktas Lietuvos banko tarybos nariu. Lietuvos kredito banko (1921 m.) steigėjas.
Vienas pagrindinių akcinių bendrovių „Nemunas“, „Dubysa“, „Miškas“, „Neris“, „Sidabrinė lapė“ steigėjų ir akcininkų, „Vilijos“ bendrovės Vilniuje (1911 m.) kūrėjas.
Bendradarbiavo „Varpe“, „Vienybėje Lietuvninkų“, „Vilniaus žiniose“, pasirašinėdamas savo pavarde ir slapyvardžiais. Knygelės „Pienininkystė Lietuvos ūkininkams“ (1895 m.) autorius.
Mirė 1942 m. rugsėjo 27 d. Kaune. Buvo palaidotas Užvenčio dvaro koplyčios rūsyje, 1998 m. perlaidotas Užvenčio miesto kapinėse.
