Ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ekonomika (graik. Eco(οίκω=namas) ir nemo(νέμω=platinti)) gali būti suprantama kaip:

tam tikros šalies arba teritorijos ūkinės veiklos visuma, pvz., Lietuvos ekonomika;
tai socialinis mokslas tiriantis individu elgesi esant pastoviam gamybos faktoriu trukumui, daranti tiesiogine itaka produkcijai, distribucijai ir vartojimui. Tiria kaip žmonės daro sprendimus siekdami patenkinti savo poreikius. Šia prasme ekonomika susijusi su etika kaip pačiu pagrindiniu socialiniu mokslu - tiek ekonomika, tiek etika nurodo priežastis "kodėl žmonės daro tai ką jie daro" ir labai dažnai šių mokslų išvados dėl to nesutampa.

[taisyti] Ekonomikos mokslo šakos

Dvi pagrindinės ekonomikos mokslo šakos yra mikroekonomika ir makroekonomika. Mikroekonomika tiria "individualių veikėjų" (asmens, namų ūkio, verslo subjekto) elgesį, prekių ir paslaugų kainas, sprendimų priėmimo procesus šiame lygmenyje. Makroekonomika tiria ekonomiką kaip visumą bandydama paaiškinti tokius reiškinius kaip bedarbystė, infliacija, nacionalinės pajamos.

Su ekonomikos mokslu susijusios ir smulkesnės disciplinos tarpusavyje besiskiriančios pažinimo objektais:

teorinės - ekonominė teorija, ekonomikos teorijų istorija, ekonomikos istorija;
praktinės - vadyba, marketingas, rinkodara, rinkotyra, šakinė ekonomika, įmonių ekonomika ir darbo ekonomika, buhalterinė apskaita, vadybos apskaita, finansų apskaita ir kt.

Ekonominės tikrovės pažinimui tinkamos ne tik ekonominėms disciplinos, bet ir tarpdisciplinariniai tyrinėjimai.

[taisyti] Istorija

Kaip savarankiškas mokslas ekonomika išsiskyrė XVIII a. pasirodžius knygai Adomo Smito "Tyrimai apie žmonių turto priežastis ir kilmę" (1776) (paplitęs pavadinimas "Tautų lobiai"). Tačiau anot J. Šumpeterio, vidinė ekonominių reiškinių logika buvo suprantama ir anksčiau, tik intuityviame, priešmoksliniame lygmenyje.