Impotencija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Impotencija (lot. impotentia - silpnumas, negalia) - šnekamojoje kalboje plačiai vartojamas terminas, apibūdinantis vyro lytinius sutrikimus. Seksologijoje terminas beveik nevartojamas, kadangi jį pakeitė tikslesnis - erekcijos sutrikimai. Impotencijos prasmę įvairūs mokslininkai suvokė skirtingai: vieni ja vadino erekcijos nebuvimą, kiti - priešlaikinę ejakuliaciją, treti - vyro nevaisingumą. Impotencija vadinami sutrikimai retai būna negrįžtami - erekcijos sutrikimai dažniausiai yra laikini, kylantys dėl partnerių psichologinio nesuderinamumo ar nenoro prisitaikyti.