Džakarta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Džakarta (anksčiau vadinta Batavija) yra Indonezijos sostinė ir didžiausias miestas, Javos salos šiaurės rytų pakrantėje. Miesto plotas 650 km², 8,54 mln. gyventojų (2005).
[taisyti] Istorija
Pirmoji rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Džakartos teritorijoje buvo Kalapos uostas Cilivungo upės žiotyse. Tai buvo induistų gyvenvietė nuo maždaug V amžiaus. XII a. gyvenvietė tapo svarbiu induistų karalystės Sunda uostu. Pirmieji europiečiai, aplankę Kalapą, buvo portugalai. XVI a. pr. induistų karalius leido portugalų prekybininkams prie Kalapos pasistatyti fortą. Pagal pirmąją gyvenvietę iki šiol Džakartos uostas vadinamas Sunda Kelapa.
1527 m. miestą užkariavo šiaurinės kaimyninės valstybės valdovas Fatahila (Fatahillah). Jis Kalapos vardą 1527 m. birželio 22 d. pakeitė į Jayakarta (javiečių kalba - „pergalinga ir klestinti“). Ši data laikoma oficialiu miesto gimtadieniu. XVI a. pabaigoje į Jayakarta atvyko olandai. 1619 m. Olandijos Rytų Indijos kompanijos pajėgos, vadovaujamos Jan Pieterszoon Coen, užėmė miestą ir pervadino jį į Bataviją, lotynišką Nyderlandų vardą. Batavija tapo Olandijos Rytų Indijos kolonijų sostine. XIX a. pr. miestas išsiplėtė, kaangi olandai kėlėsi į aukštesnes vietoves, kurios laikytos sveikesnėmis. 1811 m. Javą užėmė britai ir valdė salą 5 metus, kol Nyderlandai buvo okupuoti per Napoleono karus Europoje, po to Java grąžinta Nyderlandams.
Formaliai ir tiesioginei Nyderlandų valdžiai plečiantis į didesnes salyno teritorijas, XIX a. ir XX a. pradžioje, kolonijinės Batavijos reikšmė didėjo. Olandų taktika išlaikyti kontrolę ir pajamas iš mokesčių reikalavo, kad eksporto prekės iš viso regiono būtų išsiunčiamos per Bataviją, o tai miestui suteikė ypatingą reikšmę, kurią jis išlaiko iki šių dienų.
Japonija užėmė miestą 1942 m. vykstant Antrajam pasauliniam karui ir pervadino jį į Džakartą, siekdama vietinių gyventojų palankumo. Po Japonijos pralaimėjimo 1945 m. olandai vėl užėmė miestą, nepaisydami 1945 m. rugpjūčio 17 d. indoneziečių paskelbtos nepriklausomybės. Džakarta tapo olandų pastangų atgauti visų buvusių kolonijų kontrolę centras, kol nepriklausomybės karas baigėsi Indonezijos valstybės pripažinimu 1949 m.
[taisyti] Administracija
Skirtingai nuo kitų Indonezijos miestų, Džakarta turi specialų provincijos statusą. Miestui vadovauja gubernatorius, o ne meras. Džakarta dalinama į penkis rajonus (kotamadya arba kota), kuriems vadovauja walikotamadya.
[taisyti] Kultūra
Kadangi Džakarta yra sostinė ir administracinis, politinis bei ekonominis centras, ji pritraukia daug imigrantų tiek iš Indonezijos, tiek iš užsienio. Dėl to Džakarta turi kosmopolitinį atspalvį ir įvairialypę kultūrą. Daugelis imigrantų yra iš kitų Javos dalių, kartu atsinešdami įvairiausius javiečių ir sundiečių dialektus bei tradicinį maistą ir papročius.
