Cėsys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||
Gyventojai (2004) | 18 715 | ||
Plotas | 19,3 km² | ||
Kiti pavadinimai | estų - Võnnu, vokiečių - Wenden |
||
Miestas | nuo 1323 m. | ||
Rajonas | Cėsio rajonas | ||
Internetinis puslapis | www.cesis.lv |
Cėsys (seniau - Kėsys; latviškai: Cēsis, vokiškai: Wenden, estiškai: Võnnu) - miestas Latvijos šiaurinėje dalyje, Vidžemėje, vaizdingose apylinkėse ir įeina į Gaujos nacionalinio parko teritoriją, Gaujos upės kairiajame krante, prie Rygos-Valkos geležinkelio linijos.Rajono centras. Mieste 18.715 (2004 m.) gyventojų, miesto plotas - 19,3 km². Yra istorijos ir dailės muziejus. Architekturos paminklai: pilis su parku - (XIII a. - XVIII a. prdž.), romaninė gotikinė Šventojo Jono bažnyčia - (1281 m.), miesto gynybinių sienų griuvėsiai - (XIV a.), rotušė - (1767 m.), XVIII amžiaus gyvenami ir administraciniai pastatai.
[taisyti] Istorija
Geležies amžiuje ir Viduramžiais miesto apylinkės buvo gyvenamos lyvių, vėliau juos nustūmė šiek tiek vakariau o dalį asimiliavo iš pietryčių slinkę latgalių gentys. IX-XIII amžiais buvo pilis. Greta jos vokiečių riteriai 1209 metais pastatė mūrinę pilį. 1323 metais gavo miesto teises. Iki XVI amžiaus buvo Livonijos ordino rezidencija vokiečių vadinta Vendenu .XIV a. - XV a. prdž. Cėsys buvo Hanzos lygos narys. Nuo 1561 metų priklausė Žečpospolitai, 1629-1721 - Švedijos karalystei, nuo 1727 metų - Rusijos imperijai. Dėl karų, dažnų gaisrų, maro epidemijos miestas XVII a. pab. - XVIII a. pr. sunyko.1785 metais tapo apskrities centru.