Gaujos nacionalinis parkas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gaujos nacionalinis parkas – Latvijos nacionalinis parkas Rygos, Cėsių ir Valmieros rajonuose. Teritorija 92 048 ha, 47 proc. teritorijos – miškai, administracinis centras Siguldoje. Dėl savo gamtos grožio neretai vadinamas Latvijos Šveicarija.
[taisyti] Istorija
Įkurtas 1973 m. išsaugoti unikaliam gamtos paminklui – Gaujos upės slėniui, susiformavusiam traukiantis ledynams prieš 12 tūkstančių metų. Tai vienas didžiausių nacionalinių parkų Baltijos šalyse. Parko teritorijoje apie 500 istorijos ir architektūros paminklų. Parke veikia lyno keltas per Gaujos upę, Siguldos bobslėjaus trasa. Per metus parką aplanko daugiau, kaip milijonas turistų.
[taisyti] Parkai
Gaujos nacionalinis parkas susideda iš kelių atskirų parkų. Parko teritorija padalinta į 5 funkcines zonas, kiekviena jų yra saugoma atskirai. Rezervatų zona nedidelė, bet juose globojama ypač vertinga parko augmenija. Turistams draustinio zonas lankyti draudžiama, išskyrus specialiai įrengtus vaikščiojimo takus.
Siguldos apylinkėse turizmas ir sportas plėtojami nuo XIX amžiaus. Siguldos zonoje gausu olų, didžiausia iš jų – legendomis apipinta Gutmanio ola. Daug įvairiausių istorinių architektūros paminklų.
Turaidos muziejuje rezervate didžiausią įspūdį palieka Turaidos pilis, iš kurios bokšto viršūnės galima apžvelgti tankiais miškais apaugusį Gaujos slėnį. Šalia Turaidos pilies esanti Dainų kalva skirta žymaus latvių folklorininko Krišjanio Barono atminimui.
Lygatnės dendroparkas ir zoologijos sodas įkurtas 1975 m. Parko teritorijoje priskaičiuojama apie 200 briedžių, 2000 stirnų, 500 šernų, 300 elnių, 130 bebrų, 150 lapių, 800 zuikių. Lygatnėje yra ferma, kurioje galima išsinuomoti arklį ir drauge su gidu pajodinėti Gaujos pakrantėmis. Šio parko peizažui būdinga smiltainių uolos. Iš jų žymiausia Zvarto uola, Latvijos raganų buveinė – stačiai kylančios smiltainio sienos. Į Zvarto viršūnę veda statūs mediniai laipteliai. Nuo uolos viršūnės matyti kalvoti miškai, papėdėje čiurlena Amatos upelis.
Araišių zonai būdingi valstietiško tipo namai, sodybos, karčemos, vėjo malūnai ir kaimo vietovaizdis: beržynai, kalvelės, upeliai, ežeriukai. Zonos centre - Araišių ežeras. Šio ežero saloje yra unikalus archeologinis paminklas – IX-X a. latgalių gyvenvietė. Prie Araišių ežero yra sodyba, joje – XVIII a. bažnyčia. Araišių zonoje yra daugiau, kaip 400 kultūros ir istorijos paminklų. Gauja buvo pasienio ruožas tarp žemių, kuriose buvo įsikūręs Livonijos ordinas ir latgalių gentys. XIII a. šiose vietose vyko žiaurūs mūšiai.
Lielstraupio pilis pastatyta XIII amžiuje. Dabar pilies restauravimo darbai baigti. Pilies bažnyčioje įkurta koncertų salė. Šalia pilies yra vienintelis Latvijoje XVIII a. medinis dvaras su būdingu to amžiaus interjeru.
Beveik pačiame Gaujos nacionalinio parko centre – senieji Cėsys su Livonijos laikų pilies liekanomis. Pilis, pastatyta 1207 m. ir XIII a. buvo Livonijos ordino magistro rezidencija. Taip pat mieste yra viena seniausių Latvijoje – Cėsių katedra, pastatyta 1293 m.
