IUPAC nomenklatūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

IUPAC nomenklatūra - cheminių junginių vardinimo sistema, sukurta Tarptautinės Grynosios ir Taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC)ir pirmą kartą viešai paskelbta 1979 metais. IUPAC nomenklatūros organinių cheminių junginių pavadinimai sudaryti iš skaičių ir žodžių, skaičius išskiriant trumpaisiais brūkšneliais arba vieną nuo kito atskiriant kableliais. Ši nomenklatūra pakeitė ankstesnę, keletą trūkumų turėjusią Ženevos nomenklatūrą.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Turinys

1 Ženevos nomenklatūra
- 1.1 Pavadinimų sudarymas
2 Kiti pavadinimo būdai
3 Istorija

[taisyti] Ženevos nomenklatūra

1892 metais Ženevos tarptautiniame chemikų kongrese buvo patvirtintos naujos junginių pavadinimo taisyklės, kurios vėliau įgavo "Ženevos nomenklatūros" pavadinimą. pagrindinis pavadinimo sudarymo principas - Cheminio junginio pavadinimas yra sudarytas iš žodinių junginio fragmentų pavadinimų, ženklų ir skaičių, rodančių ryšio formą ir vietą. Pagal šią nomenklatūrą, organinio junginio pagrindu imamas sotusis angliavandenilis, kurio vieną ar kelis vandenilio atomus pakeitus įvairiomis kitomis grupėmis (NH₂, OH) gaunamas reikiamas junginys.

[taisyti] Pavadinimų sudarymas

Sudarant pavadinimą surandama ilgiausia anglies atomų grandinė, BŪTINAI turinti aukščiausio vyresniškumo grupę.
Sunumeruojami ilgiausios grandinės anglies (C) atomai taip, kad mažiausia numerį turėtų vyriausia grupė, jei jos nėra - dvigubas, tada trigubas ryšys. Jei ir tokiu atveju neįmanoma nuspręsti nuo kurios pusės reikia numeruoti, reikia numeruoti taip, kad bendra skaičių, rodančių pakaitalų vietas, suma būtų mažiausia.
Visi, išskyrus vyriausiąjį, pakaitalai abėcėlės tvarka, arabišku skaičiumi nurodant jo prisijungimo tvarką, surašomi pavadinimo pradžioje, tada įrašomas ilgiausią anglies atomų grandinę atitinkančio alkano pavadinimas, priesaga, nurodanti nesotumo laipsnį (-an, -en, -in) ir vyriausios grupės pavadinimas.
Pirmų keturių alkanų homologinės eilės narių pavadinimai yra tradiciniai - metanas, etanas, propanas, butanas. Kiti sudaromi iš graikiško skaičiaus, nurodančio anglies atomų skaičių, ir galūnės -anas - pentanas, heksanas, heptanas, oktanas...
Jeigu molekulės sudėtyje yra ciklas, ir jame yra daugiau anglies atomų nei bet kurioje kitoje grandinėje, ciklas laikomas pagrindine grandine. Numeruojama nuo aukščiausios grupės, jei jos nėra - taip, kad suma būtų mažiausia.
Hetero ciklai numeruojami nuo heteroatomo, jo numeris visada yra 1. Sudėtingesniųjų (chinolino, indolo) atomų numeracija nekintama, nepriklausomai nuo pakaitalų kiekių ir jų išsidėstymo. Numeruojami tik tie anglies atomai, prie kurių esantys pakaitalai gali būti pakeisti.
Vietoje skaičių, tam tikro pakaitalo padėtį vyriausios grupės atžvilgiu galima nurodyti graikų abėcėlės raidėmis alfa (antrasis anglies atomas), beta (trečiasis), gama (ketvirtasis).
Antriniai ir tretiniai aminai, bei kiti pakaitalai, prijungti prie hetero atomų, užrašomi nurodant heteroatomą, prie kurio yra prijungti.
Jeigu junginys yra sudarytas iš kelių vienodų dalių, jos nurodomos priešdėliais di, tri, tetra...

[taisyti] Kiti pavadinimo būdai

Naudojantis radikaliniu-funkciniu metodu, pavadinimo pagrindą sudaro vienos iš funkcinių grupių pavadinimas bei prijungiamo radikalo pavadinimas (pvz., vietoje FenilMetilKetono galima parašyti AcetoFenOnas). Šiuo atveju radikalas - molekulės dalis, turinti bent vieną laisvą ryšį (didžiosios raidės pateiktos tik dėl aiškumo)

Taip pat galima (tiesa tik paprastiems junginiams) nurodyti prie kokio (pirminio, antrinio ar tretinio) anglies atomo prisijungęs pakaitas, nurodyti anglies atomų grandinės tipą (n - tiesi, izo - šakota). Taip pat toleruojami ir nesudėtingi, plačiai vartojami trivialieji pavadinimai (pvz., acto rūgštis, nors turetų būti etano rūgštis), bet jie keičiami į sisteminius.

Ypač daug nesisteminių pavadinimų yra su biologija susijusiose srityse, pvz., karbamidas vadinamas ir šlapalu, ir urėja, dažnai vadinama pagal anijono pavadinimą. Dėl gremėzdiškų sisteminių pavadinimų jie vis dar yra plačiai naudojami

[taisyti] Istorija

Nuo XIX amžiaus vidurio, išaiškinus pagrindinius organinės chemijos dėsnius, buvo pradėta taikyti racionalioji nomenklatūra. Norint pavadinti junginį pagal ją, reikėdavo imti paprasčiausią tos grupės (alkanų, alkenų, arenų) narį (metaną CH₄, eteną C₂H₄, benzeną C₆H₆) ir visus junginius įsivaizduoti sudarytus iš šių junginių pakeičiant vieną ar kelias funkcines grupes. Ši sistema gerai tinka paprastų junginių pavadinimui, bet atsiradus reikalui pavadinti ir sudėtingesnės sandaros junginius, ši nomenklatūra tapo nebeveiksminga. Beje, dar ir dabar leidžiama paprastus junginius vadinti pagal racionaliąją nomenklatūrą.