Adis Abeba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Adis Abeba | |
|---|---|
 |
|
| Valstybė: | Etiopija |
| Gyventojų : | 2,76 mln. |
Adis Abeba (Addis Ababa, amharų k. „Naujoji gėlė“) - miestas Etiopijos centrinėje dalyje, didžiausias šalies miestas ir jos sostinė.
Tai šalies verslo, gamybos ir kultūros centras. Miestas yra plynaukštėse, maždaug 2440 m virš jūros lygio, apsuptas nedidelių kalvų. Jame susikerta daug magistralinių kelių iš visos šalies, čia yra oro uostas, geležinkelio terminalas į Džibutį, esantį Adeno įlankoje.
Mieste išvystyta spaudos ir leidybos pramonė, avalynės ir drabužių gamyba, asbesto ir metalų apdirbimas, maisto perdirbimas, cemento ir faneros gamyba. Amatų pramonėje gaminama odos dirbiniai, metalo ir tekstilės gaminiai. Merkato (Mercato) turguje miesto vakarinėje dalyje klesti prekyba žemės ūkio produktais iš visų šalies regionių - kava, kakava, pieno produktais.
Adis Abeba gražiai apželdinta, ypač eukaliptais, joje daug plačių gatvių. Šiuolaikiniai daugiaaukščiai namai stovi greta tradicinių vieno - dviejų aukštų namelių. Dėl aukštikalnių miestas turi švelnų, malonų klimatą. 1950 m. įkurtas Adis Abebos universitetas, yra muzikos ir smeno mokyklų, mokslo institutų. Mieste yra Afrikos vienybės organizacijos, JTO Afrikos ekonomikos komisijos būstinės, čia vyksta daug svarbių tarptautinių konferencijų.
Daug turistų dėmesio susilaukia aštuoniakampė Šv. Jurgio krikščionių koptų katedra, pastatyta 1896 m., taip pat modernioji Afrikos halė su vitražo langais, Meneliko II rūmai, muziejai (meno, archeologijos, etnologijos ir kt.).
[taisyti] Istorija
1886 m. Etiopijos imperatorius Menelikas II tuometinį Finfinės (Finfinnie) miestą pasirinko savo karalystės sostine, ir 1889 m. ją paskelbė. 1936 m. miestą okupavo italai, ją pavertė Italijos Rytų Afrikos sostine, tačiau jau 1941 m. sąjungininkai miestą išvadavo ir perdavė Etiopijai. Po Antrojo pasaulinio karo miestas ėmė sparčiai augti.
