Šengeno sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

██ Šengeno zonos šalys

██ Šengeno sutartį pasirašiusios šalys, kuriose ji dar neįsigalėjo

██ Šalys pareiškusios norą prisijungti prie Šengeno sutarties

Šengeno sutartis — sutartis, kurią 1985 m. birželio 14 d. pasirašė septynios Europos Sąjungos šalys (Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Prancūzija, Vokietija, Portugalija ir Ispanija). Sutarties tikslas buvo panaikinti pasienio kontrolę Šengeno zonoje ir suderinti pasienio su išorės šalimis politiką. Sutartis įsigaliojo 1995 m. kovo 26 d.

Sutartis pasirašyta mažame Liuksemburg miestelyje Šengene, kuris yra netoli Liuksemburgo, Vokietijos ir Prancūzijos sienų sankirtos.

Nuo to laiko prie sutarties prisijungė dar kelios šalys ir 2006 m. sutartis galioja penkiolikoje šalių: Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Italijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Švedijoje. Kartu šios šalys sudaro "Šengeno zoną".

Dar dešimt Europos Sąjungos šalių: Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija faktiškai yra Šengeno sutarties narėmis, tačiau jų priėmimo procedūra baigsis ne anksčiau 2007 m. Kiekvieno šalies galutinio prisijungimo data bus nustatoma nepriklausomai nuo kitų.

2005 m. birželio 5 d. referendume Šveicarijos piliečiai prabalsavo už prisijungimą prie Šengeno zonos, tačiau šis sprendimas pradės veikti ne anksčiau 2007 m. Apie norą prisijungti prie Šengeno sutarties pareiškė ir Vatikanas.

Visos Šengeno šalys, išskyrus Norvegiją ir Islandiją yra Europos Sąjungos šalys.

Dvi Europos Sąjungos šalys (Airija ir Jungtinė Karalystė) Šengeno zonai nepriklauso.