Vytauto Didžiojo karo muziejus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Muziejaus įkūrimas
Muziejus Kaune pradėtas kurti 1919 m. gruodžio 15 d. Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Prano Liatuko įsakymu. O 1921 m. sausio 22 d. įsakymas nr. 17 kariuomenei skelbė, kad „kuriamas karo muziejus turi prakilnų ir garbingą tikslą - pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybės“.
Generolas leitenantas Vladas Nagevičius ėmėsi iniciatyvos ir per 24 dienas sename, mediniame carinės Rusijos kariuomenės III-ojo Dono pėstininkų pulko manieže įrengė pirmąją Karo muziejaus ekspoziciją. Muziejus iškilmingai atidarytas 1921 m. vasario 16 d., kai Lietuvos Respublika šventė 3-ąsias Nepriklausomybės metines.
Karo muziejus sparčiai augo, turtėjo, plėtėsi. Kaupiami eksponatai bylojo ne tik karo ginklų evoliuciją ir buvusias kautynes karo laukuose. Čia buvo vaizduojama ir didinga Lietuvos valstybės politinė ir kultūrinė praeitis. Netrukus muziejus tapo ne tik lietuvių tautos kultūriniu židiniu, bet ir tautos šventove.
1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, buvo pašventintas naujo Karo muziejaus pastato kertinis akmuo, muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Naujieji rūmai (arch. Vladimiras Dubeneckis) baigti statyti 1936 m. ir duris atvėrė tų pačių metų vasario 16-ąją dieną.
[taisyti] Skyriai
Muziejus kaupė ir eksponavo vertingus daiktus, surinktus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Karo muziejuje veikė šie skyriai:
- Vytauto Didžiojo kapela,
- Lietuva po 1795 m.,
- Napoleono laikai,
- 1831 m. ir 1863 m. sukilimai,
- Lietuvių spaudos draudimo laikotarpis,
- Lietuvių kariniai daliniai Rusijoje 1917 m.,
- Nepriklausomybės skyrius,
- Lietuvos kariuomenės pulkų ir įstaigų skyrius,
- Šaulių sąjungos ir partizanų skyrius,
- S. Dariaus ir S. Girėno skyrius su „Lituanica“,
- Šarvų ir ginklų kolekcija,
- Lietuvos piliakalnių fortifikacija ir vakarinės Lietuvos naujojo geležies amžiaus medžiaginė kultūra,
- Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę kripta.
[taisyti] Sodelis
Gražėjo ir tobulėjo ne tik ekspozicijos, bet ir Karo muziejaus sodelis. Šalia pastato buvusi netvarkinga prekyvietė panaikinta, sklypas aptvertas buvusios Kauno tvirtovės geležine tvora, įruošti gėlynai, aikštė pavadinta Vienybės vardu. Muziejaus žemės sklypas imtas vadinti Karo muziejaus sodeliu. 1921 m. spalio 16 d. sodelyje atidengtas paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Pradėtos žuvusiųjų pagerbimo ir valstybinės bei tautinės vėliavų pakėlimo ir nuleidimo apeigos, kurias atliko Lietuvos Laisvės kovų invalidai. Jos vyko kiekvieną dieną 7 val. ryte ir saulei leidžiantis vakare. 1934 m. lapkričio 23 d. prie šio paminklo palaidoti Lietuvos Nežinomojo kareivio palaikai. Šalia paminklo žuvusiems pastatyti 7 iš įvairių Lietuvos vietų pargabenti kryžiai. Priešais paminklą sumūtytas akmeninis aukuras su amžinąja ugnimi - pagarbos ir atminimo ženklu žuvusiems už Lietuvos laisvę ir užrašu Red de quod debes - atiduok, ką privalai.
1928 m. atidengtas Lietuvos Laisvės paminklas: Laisvės statula - Juozo Zikaro žalvarinis kūrinys, postamentą suprojektavo architektas V. Dubeneckis. Sodelyje išaugo lietuvių tautos didžiavyrių panteonas: Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Maironio, Antano Juozapavičiaus, Povilo Lukšio, Silvestro Žukausko, Vlado Putvinskio, Martyno Jankaus, Petro Vileišio biustai (Juozo Zikaro ir Broniaus Pundziaus kūriniai), „Knygnešys“ - J. Zikaro žalvarinė statula, „Sėjėjas“ - Bernardo Bučo žalvarinė statula, paminklinė lenta Lietuvos knygnešiams.
1937 m. Karo muziejaus bokšte ėmė skambėti 36 varpų atliekama muzika. Vienas varpas nuliedintas Filadelfijoje (JAV) ir 1922 m. padovanotas lietuvių emigrantų kaip Laisvės simbolis išsivadavusiai tautai. Vienoje varpo pusėje buvo išlietas Vytis, kitoje - priesakas: „O, skambink per amžius Vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“. Kiti varpai nuliedinti Belgijoje, jiems suteikti žuvusiųjų Lietuvos vaduotojų gynėjų ir Lietuvos Laisvės kovų vardai.
Muziejaus sodelyje pastatyti iš bermontininkų atimti ir iš Kauno fortų atgabenti pabūklai, įėjimą į muziejų papuošė liūtų skulptūros, atvežtos iš Astravo dvaro. Priešais muziejaus pagrindinį fasadą įrengtas fontanas su nykštuko skulptūra.
Sodelyje buvo švenčiamos visos svarbiausios tautos šventės, sutinkami Naujieji metai. Švenčių metu buvo atliekamos tradicinėmis tapusios ceremonijos, apeigos. Tai sutraukdavo daugybę lankytojų.
[taisyti] Okupacijų laikotarpis
1940 m. sovietinė okupacija pakeitė ne tik Lietuvą, bet ir muziejų. Jau 1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo ir buvo pavadintas Kariškai istoriniu. Bolševikams įsakius perorganizuoti muziejų, laikinuoju viršininku paskirtas plk. Juozas Šarauskas (1941 m. sušaudytas).
Nacių okupacijos metais pavadinimas sugrąžintas, bet prarasta dalis eksponatų, tarp jų ir Juozo Mikėno kario statula muziejaus bokšte.
Per SSRS ir Vokietijos okupacijas labai nukentejo ir muziejaus sodelis. Jis buvo naikinamas po truputį, bet nuolat. 1940 - 1944 m. uždraustos apeigos ir ceremonijos, skambinimas Laisvės varpu, kariljonu, užgesinta ugnis aukure prie Nežinomojo kareivio kapo, bokšte nebebuvo kabinama Lietuvos vėliava. Per antrąją sovietinę okupaciją prarasta nemažai tarpukariu surinktų eksponatų: kariuomenės pulkų vėliavų, albumų, nuotraukų ir kt. Muziejus buvo priverstas propaguoti svetimą ideologiją.
Sunaikinus Nepriklausomos Lietuvos paminklus, imta statyti SSRS ideologiją atitinkančius: sodelio šiaurinėje tvoroje 1947 m. įmūrytos urnos su 4 komunarų palaikais (iškeltos 1973 m.). Vietoj Laisvės paminklo pastatyta V. Mickevičiaus-Kapsuko skulptūra, vietoj Nežinomo kareivio kapo - Felikso Dzeržinskio, o rytinėje sodelio dalyje, prie pat muziejaus - rusiškas tankas.
Nuo 1956 m. muziejus vadinamas Valstybiniu istorijos muziejumi.
[taisyti] Atgimimas
Atgimus Lietuvai, iškart ėmė keistis ir Karo muziejus. 1990 m. sausio 29 d. sugrąžintas Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas. Muziejaus darbuotojų dėka susigrąžinta ir dalis eksponatų, sovietinės okupacijos metais išvežtų į Vidaus reikalų ministerijos archyvus. Muziejus pasipildė Lietuvos žmonių per visas okupacijas išsaugotomis ir padovanotomis relikvijomis: tarpukario karininkų ir kareivių, valstybės veikėjų, diplomatų asmeniniais daiktais, apdovanojimais ir dokumentais.
1988 m. pagal architekto Algimanto Sprindžio projektą imtasi sodelio atkūrimo iniciatyvos. 1989 m. vasario 16 d. iškilmingai atidengta Laisvės statula. Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę atstatytas 1990 m. vasario 16 d., Nežinomojo kario palaikai perlaidoti 1990 m. lapkričio 23 d. 1989 - 1991 m. į savo ankstesnes vietas sodelyje sugrįžo tautos didvyrių paminklai.
[taisyti] Muziejaus skyriai ir padaliniai
Dabartiniu metu muziejuje veikia šie skyriai:
- Archeologijos skyrius kasmet atlieka archeologinius tyrinėjimus, saugo ir tvarko archeologinius radinius. Fonduose sukaupta per 45 000 eksponatų.
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos skyrius tyrinėja XIII-XVIII a. LDK karybos problemas.
- Karybos istorijos skyrius (1795 - 1940 m.) renka ir tiria eksponatus apie lietuvių nacionalinius dalinius kitų valstybių kariuomenėse, sukilimus, karus, Lietuvos Nepriklausomybės kovas 1918 - 1923 m. bei tarpukario Lietuvos Respublikos kariuomenę. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno transatlantinio skrydžio istorijai.
- Naujausiųjų laikų karybos skyrius tyrinėja laikotarpį nuo 1940 iki 1990 m. ir atsikūrusios Lietuvos Respublikos kariuomenę.
- Ryšių su visuomene skyrius informuoja visuomenę apie muziejuje veikiančias ekspozicijas ir parodas, veda apžvalgines ir temines ekskursijas, Lietuvos istorijos pamokas moksleiviams, skaito paskaitas, organizuoja šventes ir istorinių datų minėjimus.
- Rinkinių apskaitos ir apsaugos skyrius saugoja 21 7261 eksponatą. Tai ginklų, spaudos, numizmatikos, nuotraukų, negatyvų, daiktų, meno ir pagalbinės medžiagos rinkiniai.
Vytauto Didžiojo karo muziejus turi ir keletą padalinių: XIV a. Kauno pilis, Prezidentūra, kurioje po restauracijos įkurtas tarpukario Lietuvos istorijos muziejus. 1991 m. Kauno senamiestyje įkurtas muziejaus filialas - Lietuvos sporto muziejus. 1997 m. prie muziejaus prijungta sovietmečiu buvusi pogrindinė ir iki šiol veikianti spaustuvė „ab“ (Salių km., Domeikavos sen., Kauno raj.).
Muziejus yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijomis, Lietuvos Šaulių sąjunga, Tautiniu Olimpiniu komitetu, Lenkijos Kariuomenės muziejumi Varšuvoje, Mikalojaus Koperniko universitetu Torūnėje bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis. Nuo 1989 m. prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus veikia Kauno karo istorijos klubas, propaguojantis Lietuvos kariuomenės tradicijas, dalyvaujantis istorinių mūšių rekonstrukcijose.
