Vena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Venos (lot. venae) - kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta į širdį. Kadangi kraujas keičia spalvą priklausomai nuo prisotinimo deguonimi, venos atrodo melsvos spalvos, o veninis kraujas yra tamsesnis už arterinį.

[taisyti] Sandara

Venų sienelę sudaro 3 sluoksniai:

• išorinis (tunica externa seu adventitia). Tai storasienis sluoksnis, sudarytas iš kolageninių skaidulų;
• vidurinis (tunica media), sudarytas iš lygiųjų raumenų skaidulų. Venų vidurinis sluoksnis turi žymiai mažiau lygiųjų raumenų skaidulų nei arterijų vidurinis sluoksnis;
• vidinis (tunica intima), sudarytas iš endotelinių ląstelių. Vidiniame venų sluoksnyje yra tam tikros raukšlės, kurios vadinamos vožtuvais.

Venų spindis dažniausiai yra didesnis nei to paties skermens arterijų. Be to, venos yra daug tąsesnės negu arterijos, todėl jose telpa didelis kraujo tūris, o spaudimas yra žemas. Dėl šios priežasties venos dar vadinamos talpiosiomis kraujagyslėmis.

[taisyti] Klasifikacija

Venos skirstomos į raumeninio ir neraumeninio tipo.

Raumeninio tipo venos išsidėsčiusios tose vietose, kur veninis kraujas tekėdamas sutinka didelį pasipriešinimą, pvz., apatinėse galūnėse, kuriose kraujo tekėjimui venomis didelę reikšmę turi vožtuvai, neleidžiantys jam tekėti priešinga kryptimi.

[taisyti] Pagrindinių žmogaus organizmo venų sąrašas

• Apatinė tuščioji vena (vena cava inferior);
• Viršutinė tuščioji vena (vena cava superior)
• Bendroji klubo vena (venae iliaceae externa et interna);
• Šlauninė vena (vena femoralis);
• Didžioji poodinė kojos vena (vena saphena magna);
• Pakinklinė vena (vena poplitea);
• Mažoji poodinė kojos vena (vena saphena parva)
• Žastinė galvos vena (venae brachiocephalicae dextra et sinistra);
• Paraktinė vena (vena subclavia);
• Išorinė ir vidinė jungo venos (venae jugulares externa et interna).