Titnagas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Titnagas yra kieta, nuosėdinė, kriptokristalinė silikatinė uoliena. Titnago spalva yra tamsiai pilka, juoda, žydra, tamsiai ruda, taip pat pasitaiko ir baltos spalvos atmainų. Kietumas pagal Moso skalę yra 7. Pagrindinis uolieną sudarantis mineralas yra chalcedonas. Kartais titnage pasitaiko kalcito, gipso ir kitų priemaišų. Uoliena randama gniutulais ar uolienų masyvais kreidoje arba klintyje.
[taisyti] Panaudojimas
Titnagas - nuo seno naudojama uoliena. Dar paleolito laikais pirmykščiai žmonės iš jo darydavo įvairius įrankius (gremžtukus, strėlių antgalius, ietgalius, kirvukus, kirstukus, skeltukus ugniai įskelti ir kt.). Ypatingai įrankių gamyba suklestėjo neolito laikotarpyje. Viduramžiais iš titnago gamindavo šautuvų spynas. Kai kuriuose pasaulio vietose iš titnago statydavo mūrines sienas.
[taisyti] Titnagas Lietuvoje
Titnagas randamas pietinėje Lietuvoje, kur paplitusios kreidos periodo uolienos. Čia ledyno nuegzaruotose plotuose jis randamas žemės paviršiuje. Visų akmens amžiaus laikotarpių - Paleolito, Mezolito (epipaleolito), Neolito laikotarpio titnaginių įnagių randama Lietuvos pirmųjų gyventojų stovyklavietėse. Jų itin gausu Ūlos aukštupyje.
