Tiltas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kita šio termino reikšmė - Tiltas (smegenys)
Tiltas - statinys, jungiantis kelią per upę, kanalą, tarpeklį, geležinkelį ir pan. Tiltas, esantis virš kelio ar geležinkelio, dažnai vadinamas viaduku.
Turinys |
[taisyti] Pirmieji tiltai
Pirmieji tiltai buvo per upę permesti rąstai ar dideli plokšti akmenys, išdėlioti vandenyje. Šiuo principu remiamasi statant sijinį tiltą, kurį sudaro lygus paklotas, kartais vadinamas tauru (atramu). Jis gali jungti krantus, atstumas tarp kurių siekia iki 300 m. Gembinis tiltas yra sijinio tilto rūšis: abi tilto puses laiko taurai, viduryje tarp jų yra mažas tarpeklis.
[taisyti] Arkiniai tiltai
Dėl lenktos formos arkinis tiltas gali jungti tolimesnius krantus negu sijinis tiltas. Jo atramos abiejuose galuose vadinamos ramtais. Jiems reikia atlaikyti išorinio arkos skėtimo apkrovą. Arkinius tiltus pirmieji iš plytų ar akmens pradėjo statyti romėnai.
[taisyti] Kabantys tiltai
Kabantieji tiltai tiesiami dideliais atstumais, jei dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, dėl gilios upės) negalima panaudoti taurų. Tilto važiuojamoji dalis kabo nuo pilonų ant plieninių lynų. Šiuolaikinis tokio tilto variantas - blokinis vantinis tiltas, kuriam stabilizuoti, skirtingai negu kabančiam tiltui, nereikia sunkių inkarinių įtvirtinimų.
[taisyti] Judantys tiltai
Kai kurių tiltų konstrukcija numato dalies ar viso tilto pasukimo ar pakėlimo galimybę, kai tai būtina vandens ar žemės transporto judėjimui užtikrinti. Varstomas tiltas prasiskiria ties viduriu, ir dvi jo dalys pakeliamos kampu, pasukamas tiltas pasisuka į šoną, o pakeliamojo tilto gali pakilti vienas galas. Be to, pakloto dalis gali laikyti pontonai - taip padaromas laikinas tiltas.
