Stasys Žeiba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Stasys Žeiba (1916 m. vasario 3 d. Adamavos kaime Anykščių raj. - 1999 m. gruodžio 12 d. Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse lakūnų kalnelyje) — Lietuvos karinis veikėjas, mokslininkas geologas.

[taisyti] Biografija

Mokėsi Anykščių progimnazijoje ir Ukmergės gimnazijoje, kurios nebaigęs, 1935 m. pradėjo karo tarnybą Kauno miesto ir apskrities komendantūroje, karo policijos mokykloje. 1936 m. perkeltas į Kauno karo aviacijos mokyklą, kurią baigęs ir gavęs II eilės karo lakūno vardą, paliktas puskarininkiu-liktiniu 7-oje naikintuvų eskadrilėje Kaune. 1939 m. suteikus I eilės karo lakūno vardą perkeltas į Šiaulius, o 1940 m. paleistas į atsargą.

1940 m. Vilniuje pradėjo dirbti ką tik susikūrusioje Lietuvos geologinėje tarnyboje techniku, vyr. inžinieriumi, agrogeologu. Kartu 1941 m. lankė Vilniaus universiteto geologijos kursus, o 1943 m. mokėsi Lietuvos Žemės ūkio akademijos dirvožemininkų kursuose, kur įgijo agrogeologo kvalifikaciją. 1944 m. įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto geologijos specialybę, kurią baigė 1949 m. ir buvo paskirtas vyresniuoju dėstytoju Geologijos katedroje.

Dar studijuodamas dirbo laborantu katedroje, kur įgijo pirmuosius mokslinio darbo įgūdžius. Skaitė daugelį geologijos kursų – paleontologijos, bendrosios ir istorinės geologijos, regioninės geologijos, facijų ir formacijų bei kitus, vadovavo studentų mokomosioms ir gamybinėms praktikoms, ne vienerius metus su studentais lankėsi Kryme. Tobulinosi Maskvos universitete (1952 m.), Prahoje (1971 m.), Greifsvalde (1972 - 1974 m.), dalyvavo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto jungtinėse ekspedicijose, aktyviai dirbo mokslinį darbą.

1960 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos famenio stratigrafija ir fauna“, 1963 m. jam suteiktas docento vardas. 1960-1975 m. Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas. 1993 m. išėjo į pensiją.

1981-1985 m. Lietuvos aviacijos sporto federacijos veteranų komiteto pirmininkas, 1995-1999 m. – Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas.

[taisyti] Svarbiausi darbai

Mokslinių tyrimų kryptis - Lietuvos devono uolienų paleontologija ir stratigrafija bei paleogeografija. Paskelbė per 80 mokslinių straipsnių, yra kelių monografijų bendraautorius.

[taisyti] Įvertinimas

Už kūrybingą mokslinį ir pedagoginį darbą apdovanotas Vilniaus universiteto ir tuometinės Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Garbės raštais. 1991 m. suteiktas dimisijos jaunesniojo leitenanto laipsnis, 1993 m. apdovanotas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno medaliu.