Ukmergė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ukmergė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
Savivaldybė: | Ukmergės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Gyventojų (2006): | 27 896 | |||||||||||||||
|
Ukmergė - miestas vidurio Lietuvoje, Aukštaitijoje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus ir 71 km į šiaurės rytus nuo Kauno; rajono centras. Pro miestą teka Šventoji, dešiniajame jos krante stūkso Ukmergės piliakalnis, šiame krante yra ir Ukmergės senamiestis. Ukmergė turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos - Pivonijos seniūnijos centras.
Ukmergėje yra trys katalikų bažnyčios (Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Švč. Trejybės bažnyčia ir Šv. Barboros bažnyčia), rusų sentikių cerkvė (pastatyta 1846 m.), Kraštotyros muziejus, technologijų ir verslo mokykla. Miesto pakraštyje yra rajono centrinė ligoninė. Kairiajame Šventosios krante daugiausia išsidėstę gyvenamieji rajonai, į rytus nuo Vilniaus-Panevėžio autostrados plyti Pivonijos miškas, piečiau jo yra Pašilė - naujausias miesto rajonas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Tai vienas iš seniausių Lietuvos miestų, minimas jau nuo 1225 metų (minima Vygando kronikoje kaip Wilkemirgene) - šie metai laikomi oficialia miesto įkūrimo data. Įkūrėju laikomas kunigaikštis Dausprungas, karaliaus Mindaugo vyresnysis brolis. Tačiau kai kurie istorikai mano, kad ši kronika rašyta XIV a. pabaigoje, o pirmasis Ukmergės paminėjimas buvęs 1333 metais Vartbergės (Hermani de Wartberge) kronikoje, kur minima Ukmergės pilis. Miesto viduryje buvo dvi pilys - medinė, sudeginta 1391 m. Vytauto ir Jogailos kovų metu ir mūrinė, pastatyta XV a. pradžioje. 1486 m. gavo miesto teises. XVI a. viduryje Ukmergėje jau buvo vaitas - Ukmergė turėjo miestietišką savivaldą. Iki Pirmojo pasaulinio karo vadinosi Aukmergė, Vilkmergė, Likmerė (lenkiškai - Wiłkomierz, rusiškai - Вилькомир).
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Legenda, atėjusi iš kovų su kryžiuočiais laikų, aiškina dabartinį miesto pavadinimą. Pasakojama, kad pagonių šventykloje buvusi vaidilutė, Šventosios žvejo dukra. Bet ji sulaužiusi savo pažadą tarnauti dievams ir pamilusi tėvynės priešą - kryžiuočių riterį. Tai sužinoję vaidilos ją sudeginę. Žmonės iš kartos į kartą perduodavo pasakojimus apie aukmergę - aukos mergą, ilgainiui virtusia Ukmerge.
[taisyti] Herbas
Laisvojo miesto teises ir herbą 1792 m. Ukmergei patvirtino Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, o pakartotinai - 1992 m. gegužės 27 d. LR AT pirmininkas Vytautas Landsbergis. Herbo simbolika sudėtinga, atspindi tuometinę politinę situaciją. Iš griuvėsių kylantis namas - per reformas pradedantis atgyti miestas. Knyga - miestui suteiktos laisvės. Raudonas veršis - Poniatovskių giminės simbolis. Raudona rožė, veikiausiai, susijusi su tuometinio miesto vaito Juozapo Kučevskio heraldika. Širdis - Dievo meilė, džiaugsmas gavus miesto teises.
[taisyti] Nuorodos
Ukmergės miesto seniūnija | |
---|---|
Savivaldybė: | Ukmergės rajono |
Administracinis centras: | Ukmergė |
Plotas: | - |
Gyventojai: | 28.760 (2005 m.) |
Kaimų skaičius: | 0 |
Seniūnas: | Stasys Jackūnas |
Žemėlapis | |
- |
Ukmergės rajono seniūnijos |
Deltuvos seniūnija | Lyduokių seniūnija | Pabaisko seniūnija | Pivonijos seniūnija | Siesikų seniūnija | Šešuolių seniūnija | Taujėnų seniūnija | Ukmergės miesto seniūnija | Veprių seniūnija | Vidiškių seniūnija | Želvos seniūnija | Žemaitkiemio seniūnija |