Stalaktitas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stalaktitas (gr. stalaktos (Σταλακτίτης), "lašantis", angl. stalactite, ru. сталактит) - kabantis urvinis darinys, paprastai cilindro arba kūgio formos, susiformavęs nuo lašančio vandens, kuris prasisunkia per karbonantingas uolienas ir palieka ant stalaktito paviršiaus mažą ploną kalcito sluoksnelį. Taip pamažu stalaktitas "auga". Ilgiausias žinomas stalaktitas yra 20 m ilgio Brazilijoje.
Stalaktitui giminingas darinys yra stalagmitas.