Silezija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Silezija (lenk. Śląsk, vok. Schlesien, ček. Slezsko) - regionas Vidurio Europoje, esantis Lenkijos pietvakariuose ir Čekijos šiaurėje. Viršutinė Silezija (pietų Lenkijoje) yra svarbus pramoninis regionas. Pagrindiniai regiono miestai: Bytomas, Glivicė, Katovicai, Legnica, Opolė, Valbžychas, Vroclavas.
[taisyti] Istorija
Nuo 500 m. čia gyveno slavai, dėl šio regiono ilgą laiką kovojo skirtingos šalys ir tautos. Po Pirmojo pasaulinio karo Sileziją pasidalijo Vokietija, Lenkija ir Čekoslovakija. Po Miuncheno suokalbio 1938 m. didžioji dalis čekoslovakiškos Silezijos prijungta prie Vokietijos. Lenkiškoji Silezija taip pat buvo okupuota vokiečių (1939-1945 m.), tačiau po Antrojo pasaulinio karo Lenkijai atiteko didžioji vokiškos Silezijos dalis.