Rudoji nykštukė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rudasis nykštukas Gliese 229B. Kairėje - Palomaro observatorijos nuotrauka, dešinėje - Hubble teleskopo. Nykštukas sukasi apie kitą, daug stambesnę žvaigždę (kairėje)

Rudosios nykšukės - tarpinę tarp žvaigždžių ir planetų padėtį užimantys kosminiai objektai, pernelyg maži kad juose galėtų vykti branduolinės (vandenilio virsmo heliu) reakcijos. Žvaigždėms įprastos branduolinės reakcijos galimos tik jei dangaus kūno masė viršija maždaug 0,08 Ms (saulės masių), arba 80 Jupiterio masių.

Tačiau rudosios nykštukės yra dešimtis kartų didesnės už Jupiterį, taigi pernelyg stambios, kad jas būtų galima laikyti planetomis (planeta nebelaikomas daugiau nei 13 Jupiterio masių sveriantis objektas).

2006 m išmatuotos dviejų viena apie kitą besisukančių tokių nykštukių masės buvo lygios 55 ir 35 Jupiterio masėms. Didesnė nykštukė pasirodė esanti šaltesnė, tuo griaudama paplitusius jų evoliucijos modelius. Ginant esamas teorijas, įtariama, jog galbūt nykštukės nėra vieno amžiaus ir sudarė porą vėliau.

Jaunos rudosios nykštukės yra žvaigždės dydžio objektai (minėtos dvi nykštukės yra maždaug Saulės dydžio). Nedaug žemesnė ir jų paviršiaus temperatūra. Minėtų dviejų nykštukių temperatūros yra 2650 °K (didesnės) ir 2790 °K (mažesnės). Saulės paviršiaus temperatūra lygi 5800 °K. Rudosioms nykštukėms vėstant ir traukiantis, jų matmenys sumažėja iki jau tik planetoms būdingų matmenų.

Dabartiniai modeliai numato, jog rudosos nykštukės gali turėti debesis ir iš arti atrodyti panašiai kaip Saturnas ar Jupiteris.

Rudųjų nykštukių egzistavimas buvo įtariamas jau nuo 1980 m., tačiau pirmąją tokią planetą-žvaigždę pavyko stebėti tik 2000 metais. Manoma, jog iš tiesų rudųjų nykštukių gali būti netgi daugiau nei paprastų žvaigždžių, tačiau dėl mažo ryškio jas sunku aptikti.

Stambios planetos dydžio kūnas, susiformavęs ne kaip planeta (iš protoplanetinio disko o kaip žvaigždė vadinamas planema (planetos masė).

[taisyti] Kitos reikšmės

Rudosiomis nykštukėmis kai kada vadinamos žymiai ataušusios baltosios nykštukės, kuriose branduolinės reakcijos nevyksta ne dėl masės trūkumo, o todėl jog branduolinis kuras jau sudegė. Literatūroje [1] tokie objektai rudosiomis nykštukėmis nelaikomi.