Pranas Mašiotas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pranas Mašiotas (1863 m. gruodžio 19 d. Pustelninkų k. (Vilkaviškio raj.) - 1940 m. rugsėjo 14 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – pedagogas, rašytojas, kultūros veikėjas.
[taisyti] Biografija
Lankė Naumiesčio pradžios mokyklą. 1883 m. baigė Marijampolės gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto Fizikos - matematikos fakultete. Universitete visą laiką priklausė Maskvos lietuvių studentų ir farmaceutų draugijoms. Iš 77 savo gyvenimo metų - 30 metų atidavė pedagogikai: dirbo mokytoju Rygoje, Voronežo, Klaipėdos lietuviškų gimnazijų direktoriumi, švietimo ministro pavaduotuoju.
Spaudoje bendradarbiauti pradėjo nuo 1884 m. Jo straipsniai buvo spausdinami „Aušroje“, „Šviesoje“, „Vienybėje Lietuvininkų“, „Varpe“, „Lietuvių laikraštyje“ ir daugybėje kitų laikraščių. Savo darbus jis pasirašydavo arba pavarde, arba slapyvardžiais: Ašaka, Ašakaitis, Ašakaitis Pranas, Bismarkis, Dėdė Pranys, Mark-bis, P. Mašaitis, P. Mošaitis, Rygietis, Tas, A. P., C. M., P. A., P. P. M., Pr., Pr. M., Pr. Mš.
Apie 150 knygų autorius: iš jų 8 vadovėliai (matematikos, fizikos, rašybos), 30 knygų - grožinė literatūra vaikams („Pasakėlės“, „Augalų pasakos“, „Kai knygas draudė“, „Senio pasakos“, „Kiškiai“). 60 knygų išverstos iš svetimų kalbų: D. Svifto „Guliverio kelionės“, D. Defo „Robinzonas Kruzas“, H. Velso „Pirmieji žmonės mėnulyje“ ir kt.
