Nabuchodonosaras II

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Informacija šiame straipsnyje nėra sutvarkyta.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį puslapį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Nabuchodonosaras II (Nebukadnecaras, Nabukuduriusūras, 604-562 m.pr.m.e., dar vadinamas Nabuchodonosaras Didysis) - išskirtinio talento valstybės vyras ir karvedys, jis dar buvo didelių užmojų ir lakios vaizduotės statytojas, kurio išlikę paminklai neturi lygių Mesopotamijoje. Herodoto laikų Babilonas - tai daugiausia Nabuchodonosaro architektų kūrinys. Šis Babilonijos karalius geriausiai pažįstamas iš Biblijos pasakojimų , nors jo žygiai į Jeruzalę neturėjo didesnės reikšmės platesniame Vidurinių Rytų istorijos kontekste.

Tapęs karaliumi, Nabucodonosaras išsirengė į Siriją ilgam karui, nors tai buvo ne daugiau nei karinės galios demonstravimas nesutinkant jokio pasipriešinimo, o jo tikslas - palengvinti duoklės rinkimą. Imperijos sienų patikrinimas turėjo tapti kasmetiniu įvykiu - ne tik dėl mokesčių bei duoklės rinkimo, bet ir siekiant nubausti nepaklusnius miestus ar teritorijas. Tuo metu Judo karalius Jehojakimas savanoriškai pasidavė Nabuchodonosarui, ir daug izraelitų buvo paimti kaip įkaitai į Babiloną.

601 m.pr.m.e. Nabuchodonosaras išėjo į žygį prieš Egiptą, bet kažkur prie Egipto sienos abi pusės mūšyje patyrė didelių nuostolių , todėl Nabuchodonosaras buvo priverstas atsitraukti į Babiloną ir pertvarkyti savo pajėgas . Žinios apie babiloniečių netektis pakako, kad Jehojakimas liautųsi mokėjęs duoklę Babilonui ir sugrįžtų Egipto priklausomybėn.

597 m.pr.m.e. Nabuchodonosaras pasiuntė savo dalinius apgulti Jeruzalės. Hebrajų dokumentai nurodo, jog iš viso buvo paimta iki 10 000 belaisvių. Jeruzalės buvo pasigailėta, bet paimti "visi turtai", tarp jų Saliamono šventyklos ir karališkųjų rūmų lobynai. Izraelitai tremtiniai buvo įkurdinti Babilonijoje.

Nors vėlesnės babiloniečių kartos nepaprastai gerbė Nabuchodonosarą, jo gyvenamuoju laikotarpiu į sostą vis dar rimtai pretendavo chaldėjai. Dešimtaisiais jo valdymo metais (595 m.pr.m.e.) įsižiebė sukilimas, ir numalšinti jį pavyko tik žiauriai susidorojant karine jėga.

Nabuchodonosaras išlaikė draugiškus santykius su medais, nes retai teužsimenama apie grėsmę rytinėms sienoms. Tačiau nors Babilonijos santykiai su Medija tarsi buvo draugiški, į karaliavimo pabaigą Nabuchodonosarui turėjo kilti įtarimų dėl medų ketinimų . Todėl į šiaurę nuo Babilono buvo pastatyta didžioji gynybinė siena, nusitęsusi nuo Siparo iki Upio, - garsioji Medų siena, sumanyta kaip užkarda barbarų gentims sulaikyti ir puolimui iš šiaurės apsunkinti.

Deja, beveik neišliko istorinės medžiagos apie Nabuchodonosaro valdymo pabaigą. Karalių antros knygos paskutiniame skirsnyje kalbama apie Babilonijos paskirto Jeruzalės valdytojo nužudymą , gabūt pakursčius egiptiečiams, ir iš fragmentiško teksto galima suprasti, kad Babilonijos karalius rengėsi žygiuoti į Egiptą, bet nėra žinoma jokių detalių. Nabuchodonosaras mirė 562 m.pr.m.e., soste jį pakeitė sūnus Amel Mardukas(Evil Merodachas), apie kurį žinoma nedaug, nebent kad buvo nemėgstamas Babilone.