Liuteronybė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liuteronybė - pagrindinė, ankstyviausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje. Pradininkas - Martynas Liuteris. Liuteronybei nėra griežtos ribos tarp dvasininkų ir pasauliečių, visi pripažįstami šventais Kristuje. Nėra vienuolijos ir celibato, iš 7 Romos krikščionybės sakramentų liuteronų pripažįstami tik Krikštas ir Komunija. Lietuvoje liuteronybę pradėjo skelbti XVI a. pradžioje M. Liuterio ir P. Melanchtono mokinys A. Kulvietis. Šiuo metu Lietuvoje yra 54 liuteronų (evangelikų) parapijos su centru Vilniuje. Taip pat yra jiems giminiškų evangelikų reformatų (kalvinistų) bendruomenių.
2006 metais pasaulyje liuteronais save vadino 82.6 milijonai krikščionių.