Kurtuvėnų regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kurtuvėnų regioninis parkas - regioninis parkas Ry­tų Že­mai­čių aukštumos pa­kraš­ty­je, Ven­tos ir Du­by­sos upių ta­kos­ky­ro­je. Parko centras - Kurtuvėnai. Įkurtas 1992 m., siekiant išsaugoti Kurtuvėnų ežeringo, miškingo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui, puoselėti tradicinę gyvenseną. Teritorija apima dalį Šiaulių ir dalį Kelmės rajonų. Parko plotas 15 090 ha, iš kurių 12 130 ha (80,4%) miškai, 422 ha (2,8%) - vandens telkiniai. Teritorijoje gyvena per 1200 gyventojų.

Turinys 1 Gamta 2 Paveldas 3 Turizmas ir poilsis 4 Nuorodos

[taisyti] Gamta

Parko teritorijoje telk­šo 30 ne­di­de­lių eže­rų, sru­ve­na 20 upokš­nių. Aplink Kur­tu­vė­nų mies­te­lį su­pa ar­ti šim­to žu­vi­nin­kys­tės tven­ki­nių. Ver­tin­giau­si pel­kių kom­plek­sai yra Il­gos ir Šo­nos upe­lių slė­niuo­se, Bu­lė­nų ir Bijotės apy­eže­rė­se. Svilės šaltiniai paskelbti gamtos paminklu.

Per par­ką šiau­rės–pie­tų kryp­ti­mi drie­kia­si trys kal­va­gūb­riai, at­skir­ti klo­niais ir eže­rų du­bu­riais. Yra kelios ter­mo­kars­ti­nės duo­bės („vel­nia­duo­bės“), ozai, iš kurių žymiausias Targių ozas, že­my­ni­nės ko­pos, sta­čiaš­lai­tės kal­vos, ra­gu­vy­nai, kan­jo­ni­niai klo­niai.

KRP – tre­čias pa­gal miš­kin­gu­mą re­gio­ni­nis par­kas Lie­tu­vo­je. Vy­rau­ja spyg­liuo­čių miš­kai. Miš­kų ma­sy­vas iš­si­plė­tė dva­ri­nin­kams iš­kel­di­nus kai­mus ir ne­der­lin­gas že­mes už­so­di­nus me­džiais. Ap­tik­ta 981 au­ga­lų rū­šis. Čia au­ga Že­mai­ti­jos pel­ky­nams bū­din­gi pa­pras­tie­ji bur­bu­liai, tekšės, raktažolės pe­le­nė­lės, mels­vie­ji mė­li­tai, Dzū­ki­jos ši­luose sutinkami smil­ty­ni­niai gvaz­di­kai, pie­vi­nės ir vė­ja­lan­dės šilagėlės, sta­čio­sios gu­bo­jos.

Kur­tu­vė­nų dva­ro par­ko me­džiuo­se gau­su šikš­nos­par­nių. Žu­vi­nin­kys­tės tven­ki­niai pri­vi­lio­ja gau­sius mig­ruo­jan­čių paukš­čių bū­rius. Čia gy­ve­na žu­vi­mis be­si­mai­ti­nan­tys gy­vū­nai: ūd­ros, jū­ri­niai ere­liai, pil­kie­ji gar­niai. Va­ka­ri­nė­je par­ko da­ly­je gy­ve­na vil­kai, bal­tie­ji kiš­kiai.

Par­ke iš­skir­ta 17 draus­ti­nių, eu­ro­pi­nės svar­bos (Na­tu­ra 2000) ir ker­ti­nės miš­ko bu­vei­nės.

[taisyti] Paveldas

KRP yra 49 ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tai, iš jų 17 pripažinti kul­tū­ros ver­ty­bėmis ir vie­nas kul­tū­ros pa­min­klas – Kur­tu­vė­nų pi­lia­kal­nis. 1495 m. Kur­tu­vė­nuo­se pa­sta­ty­ta pir­mo­ji baž­ny­čia. Kur­tu­vė­nų ba­jo­ro so­dy­ba iš­au­go į tur­tin­gą dva­rą, kuris dau­giau nei 450 m. bu­vo re­gio­no eko­no­mi­nis ir kul­tū­ri­nis cen­tras. Iš­li­kę Bu­bių, Gė­lu­čių, Mirskiškės, Žad­vai­nių dva­rų so­dy­bos, Ši­lo Pa­vė­žu­pio dvare gyveno Vladas Putvinskis - tautinio pasipriešinimo carinei priespaudai organizatorius, Šaulių sąjungos kūrėjas ir ideologas.

Iš­li­kę ver­tin­gi tech­ni­kos pa­vel­do ob­jek­tai - 1825–1831 m. kas­tas Du­by­sos–Ven­tos kanalas, Deng­til­čio ir Mirs­kiš­kės van­dens ma­lū­nai.

Kur­tu­vė­nų Už­ga­vė­nių šven­tė pri­pa­žin­ta vie­na gy­vy­bin­giau­sių tra­di­ci­nių ben­druo­me­nės šven­čių Lie­tu­vo­je. Se­nas tra­di­ci­jas tu­ri šv. Jo­kū­bo ir Ne­val­ni­kų at­lai­dai. Par­ke vyks­ta Klo­ji­mo te­at­rų fes­ti­va­lis, Ug­nies są­šau­ka ant Gir­ni­kų kal­no, Rasos (Jo­ni­nių) šven­tė. Vainagių piliakalnis tarpukariu garsėjo teatro vaidinimais.

[taisyti] Turizmas ir poilsis

Par­ko lan­ky­to­jams skir­tos 7 rek­re­a­ci­nės po­il­sio zo­nos. Ma­si­niai ren­gi­niai vyks­ta prie Ge­lu­vos, Pa­švi­nio, Bi­jo­tės eže­rų. Šiauliečių mėgiamas Ge­lu­vos pa­plū­di­mys, Juodlės ežeras. Nuo Šiau­lių iki Kur­tu­vė­nų nu­ties­tas dvi­ra­čių ta­kas. Dvi­ra­čius taip pat ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti Kur­tu­vė­nuo­se ir Bu­biuo­se. Kur­tu­vė­nų jo­ji­mo pa­slau­gų cen­tras, įsikūręs grafo Pliaterio arklidėse, or­ga­ni­zuo­ja žir­gi­nį tu­riz­mą - iš­vy­kas žir­gais ir brič­ko­mis, po­il­sio ir mo­ky­mo pro­gra­mas. Čia ga­li­ma at­vyk­ti po­il­siau­ti ir su nuo­sa­vu žir­gu. Par­ko di­rek­ci­jo­je įsi­gi­jus lei­di­mus ga­li­ma žve­jo­ti 13-oje eže­rų, o UAB „Švent­jo­nis“ – kar­pius ir ko­mer­ci­niuo­se tven­ki­niuo­se.

[taisyti] Nuorodos

• Info.lt
• Supermedia.pl

Nacionaliniai parkai

Aukštaitijos | Dzūkijos | Kuršių nerijos | Trakų istorinis | Žemaitijos

Regioniniai parkai

Anykščių | Asvejos | Aukštadvario | Biržų | Dieveniškių istorinis | Dubysos | Gražutės | Kauno marių | Krekenavos | Kurtuvėnų | Labanoro | Metelių | Nemuno deltos | Nemuno kilpų | Neries | Pagramančio | Pajūrio | Panemunių | Pavilnių | Rambyno | Salantų | Sartų | Sirvėtos | Tytuvėnų | Varnių | Veisiejų | Ventos | Verkių | Vištyčio | Žagarės