Juozas Bertulis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Bertulis (1893 m. sausio 1 d. Paudruvės k., Joniškio valsč., Šiaulių apskr. - 1969 m. rugsėjo 13 d. Chicagoje, IL - JAV), vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.
[taisyti] Biografija
Buvo kilęs iš muzikalios šeimos, nuo aštuonerių metų pradėjo giedoti Joniškio parapijos chore, išmoko smuikuoti. Paūgėjęs dvejus metus pas K. Diržį mokėsi fortepijono ir vargonų. 1910 pirmą kartą dirigavo senosios ir naujosios Žagarės jungtiniam chorui, kuris padainavo dirigento dainą „Birutė". Vėliau lankė Žagarės komercinę mokyklą ir joje vadovavo moksleivių chorui. 1914 Šiaulių gimnazijoje eksternu išlaikė egzaminus iš vidurinės mokyklos kurso. 1914 - 1915 vadovavo Dvasinės seminarijos chorui Vašuokėnuose, vėliau su tuo pačiu choru dirbo Kaune ir tuo pat metu kunigų seminarijoje studijavo filosofiją.
Nuo 1916 pabaigos vedėjavo Tryškių pradžios mokyklai ir dėstė vakariniuose suaugusiųjų kursuose. Keletą metų buvo Jurbarko pradžios mokyklos mokytojas ir vedėjas, 1918 - 1919 Šiaulių gimnazijos ir mokytojų kursų muzikos mokytojas. 1921 Anykščių progimnazijos muzikos mokytojas. Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo Ukmergėje. Čia 1922 - 1924 dėstė muziką valstybinėje gimnazijoje, žydų progimnazijoje ir Ukmergės apylinkės mokytojų vakariniuose kursuose. Sujungęs kelis chorus, 1924 Ukmergėje surengė pirmąją dainų šventę. 1924 atvyko į Klaipėdą ir įstojo į muzikos mokyklą-konservatoriją, kur mokėsi kontraboso ir kompozicijos - dėstė S. Šimkus ir J. Žilevičius. 1924 - 1927 J. Bertulis dėstė muziką ir vadovavo 80 moksleivių mišriajam chorui Klaipėdos lietuvių gimnazijoje, rengė koncertus ir propagavo lietuviškas dainas. 1928 - 1939 Klaipėdos muzikos mokyklos inspektorius, buvo direktoriaus pavaduotojas ir dėstytojas, vyrų choro vadovas, pradžios mokyklų mokytojų kursų muzikos mokytojas ir vedėjas, dėstė ir vokiečių muzikos mokykloje. Be pedagoginės veiklos, Klaipėdoje ir jos krašte vadovavo keliems chorams. Su jungtiniu choru dalyvavo Klaipėdos krašto dainų šventėse. 1927 m. birželio 26 d. Juodkrantėje „Santaros" draugija surengė L. Rėzos gimimo 150-ųjų metinių minėjimą, kuriame dainavo net 100 žmonių choras, diriguojamas J. Bertulio. Vokiečiams okupavus Klaipėdą, kurį laiką dėstė Šiaulių muzikos mokykloje.
Pasitraukęs į Vokietiją, Frankfurto prie Maino konservatorijoje pas prof. Hessenbergą dvejus metus studijavo kompoziciją, baigė pedagoginius baleto kursus, įkūrė baleto studiją ir statė savo trumpus baletus. Mokytojavo Miincheno lietuvių gimnazijoje ir vadovavo chorui, kuris Miincheno universiteto surengtose chorų varžybose laimėjo pirmąją premiją. UNRRN universitete įsteigė konservatoriją išeiviams (buvo jos direktorius) ir Meno akademiją, 1945 - 1950 dirbo IRO vaikų centro įstaigose. 1950 atvyko į JAV ir apsigyveno Los Angeles, CA. Kurį laiką vadovavo S. Šimkaus chorui, buvo Šv. Kazimiero parapijos vargonininkas ir choro vadovas, 1959 - 1960 mokytojavo Iituanistinėje mokykloje. 1960 persikėlęs į Chicagą, vargonininkavo Aušros Vartų parapijoje, įkūrė fortepijono studiją, talkino F. Stroliai -Dariaus ir Girėno lituanistinės mokyklos moksleivių choro vadovui, 1965 - 1969 vadovavo Brighton Parko mokyklos mišriajam chorui, rengė koncertus ir populiarino lietuviškas dainas. Taip pat vadovavo ir kitų lituanistinių mokyklų chorams, kuriuos rengdavo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėms.
J. Bertulis buvo Lietuvių muzikologijos archyvo Chicagoje kuratorijos vicepirmininkas.
Nuo 1960 ALRK Vargonininkų sąjungos narys, geras akompaniatorius, daug rašė žurnale „Muzikos žinios". Dėmesio verti jo straipsniai „Dvylikmetis revoliucionierius prieš rusų carą", „Religinės ir bažnytinės muzikos evoliucijos trumpi bruožai", „Žodis muzikoje ir muzika žodyje". Rašė vadovėlius, leido dainų rinkinius mokyklinio amžiaus vaikams. Parašė teorinių bei mokymo metodinių priemonių pradžios mokykloms ir vaikų darželiams. Minėtinas „Muzikos instrumentuotės vadovėlis", „Solfedžio metodika", „Kišeninis enciklopedinis žodynas", „Lietuvos skambučiai" ir kt. Surinko apie 500 lietuvių liaudies dainų. Kaip kompozitorius sukūrė per 270 įvairių kūrinių. Apie 100 choro ir solo dainų, simfoniją „Pavasaris", operą „Sapnas sapne", operetę „Abejotinas asmuo", „Requiem", septynis vaikiškus baletus, kantatą „Sugrįžimo giesmė", kūrinių vargonams, smuikui, fortepijonui, kontrabosui, giesmių ir kamerinių instrumentinių kūrinių. Jo dainos „Pabusk, pasauli" (apdovanota antrąja premija), „Tau, brangi tėvyne", „Tėvynė šaukia" ir „Vasara" skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Chicagoje ir Toronte. Nemaža kūrinių išleista jo paties lėšomis. Iki mirties buvo LAM vicekuratorius.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
