Juozas Žiugžda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Žiugžda (1893 m. kovo 1 d. Plyniuose (Marijampolės raj.) - 1979 m. kovo 27 d. Vilniuje) – kalbininkas, istorikas, akademikas.

[taisyti] Biografija

1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo Stolaukyje (Vilkaviškio raj.). 1916 m. Maskvoje išlaikė brandos egzaminus ir įstojo į Maskvos universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą.

1918 m. gruodžio mėn. kartu su Vinco Kapsuko bolševikų vyriausybe grįžo į Vilnių ir dirbo švietimo liaudies komisariate. 1919 - 1925 m. mokytojavo Marijampolėje, nuo 1926 m. - Kauno mokytojų profsąjungos suaugusių mokykloje, lenkų gimnazijoje, rusų mokykloje, „Aušros“ gimnazijoje. 1929 m. baigė Lietuvos universiteto humanitarinį fakultetą. 1931 m. spalio 31 d. Lietuvos socialdemokratų partijos XIII suvažiavime išrinktas CK nariu.

Bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Aušrinė“, „Lietuva“, „Naujojoji Lietuva“. 1936 m. parašė studiją apie Žemaitę. 1937 m. su Augustinu Janulaičiu parengė Jono Biliūno raštus, su Steponu Kairiu redagavo Antano Žvirono išverstą Otto Bauerio knygą „Socialdemokratija, religija ir bažnyčia“.

1940 m. liepos mėn. paskirtas LTSR švietimo liaudies komisaro pavaduotoju. 1941 - 1944 m. dirbo Rusijoje, išleido Lietuvių kalbos gramatiką, 1944 - 1969 m. - Vilniaus universiteto profesorius, 1946 m. - akademikas, 1946 - 1966 m. - Mokslų Akademijos viceprezidentas, 1948 - 1970 m. - Istorijos instituto direktorius.