Jonas Biliūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Biliūnas

Jonas Biliūnas (g. 1879 m. balandžio 11 d. Niūronių kaime, Anykščių valsčiuje, m. 1907 m. gruodžio 8 d. Zakopanėje (Lenkija)) - XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių rašytojas, lyrinės lietuvių prozos pradininkas, politinis veikėjas (slapyvardžiai Jonas Gražys, J. Barzdyla, J. B. , J. B. – nas).

[taisyti] Biografija

J. Biliūnas gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Kaimo daraktoriaus paruoštas, 1896 - 1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje, kur įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą. Subūrė slaptą būrelį, kurio nariais buvo Mykolas Blūdžius (vėliau mokesčių departamento direktorius), Peliksas Bugailiškis, Antanas Garmus (gydytojas ir rašytojas), Kazys Gugis (advokatas, vienas „Naujienų“ steigėjų JAV), Antanas Kišonas (farmacininkas, LSDP veikėjas JAV), Ignas Končius (profesorius), Antanas Murma, Pranas Mažylis (profesorius), Antanas Rucevičius (rašytojas), R. Pacevičius (chemikas), Antanas Purėnas (profesorius), Kazys Šilinskis - Šilinis, D. Šukevičius, A. Žukauskas ir kiti. Parašė atsišaukimą „Lietuviai ir Lietuvaitės“.

1893 mirus abiem tėvams ir atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių materialinės paramos. Vertėsi privačiomis pamokomis.

1900 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Tartu universiteto medicinos fakultetą. Už dalyvavimą studentų demonstracijose, būreliuose ir riaušėse 1901 m. iš universiteto buvo pašalintas.

1901 - 1902 m. gyveno Liepojoje, 1902 m. persikėlė į Panevėžį, kur dantų gydytoja dirbo būsimoji žmona Julija Janulaitytė, ten subūrė Lietuvos socialdemokratų partijos grupę ir kurį laiką jai vadovavo. 1902 m. kaip svečias dalyvavo Lietuvos demokratų partijos suvažiavime. Panevėžyje vertėsi pamokomis, rašė į lietuviškus laikraščius. 1903 m. pasiūlė idėją ir organizavo laikraščio jaunimui „Draugas“ leidimą, tačiau vadovavimą organizacijai perėmus V. Kapsukui, iš jos pasitraukė. Dalyvavo leidžiant laikraštį „Darbininkų balsas“, redagavo jo 1 ir 2 numerius.

Jonas Biliūnas. Aukos karo dievui, Plimutas, 1902 m.

1903 m. įstojo į Leipcigo Aukštąją prekybos mokyklą, kur greta studijų domėjosi literatūra. 1904 m. įstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūros. Paaštrėjus džiovai 1905 m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais išvyko gydytis į Zakopanę, vasaromis gyveno Lietuvoje (Niūronyse, Rozalime, Kačerginėje). Tuo metu daug rašė. 1907 m. įkūrė LSDP apskrities organizaciją Panevėžyje. Metų pabaigoje vėl išvyko gydytis į Zakopanę, kur mirė ant žmonos rankų.

Pirmoji grožinė knyga „Įvairūs apsakymėliai“ išėjo 1906 m. Rašė ir literatūros kritikos bei istorijos, publicistikos straipsnius, mokslo populiarinimo, politinio pobūdžio brošiūras.

1946 m. ir 1954 - 1955 m. jo žmonos dukros iš antrosios santuokos Meilės Matijošaitytės Lukšienės iniciatyva išleistas „Raštų“ dvitomis. 1953 m. palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liudiškių piliakalnyje netoli Anykščių.

[taisyti] Kūrybos ypatumai

Visoms Jono Biliūno novelėms būdingas objektas - kaimas, jo žmogus. Veikėjai - nereikalingi, nuskriausti, atstumti. Refleksijos (apmąstymai) gimsta iš tų atstumtųjų situacijos. Vyrauja dvi laiko plotmės: realioji ir prisiminimų. Labai iškalbūs erdvės ženklai. Pasakotojas subjektyvus. Jaučiamas jo buvimas šalia arba jis pats yra veikėjas. Lyrizmas gimsta iš gilaus Biliūno humanizmo - noro suprasti, užjausti. Kūryboje gausu autobiografinio konteksto.