Energija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Energija [gr. energeia - veiksmas]
- 1. fiz. materijos judėjimo matas; sistemos gebėjimas atlikti darbą;
- 2. Veiklumas, atkaklumas, ryžtingumas.
Energijos matavimo vienetas SI sistemoje yra džaulis (). Dažnai naudojamas 1 eV. Tai toks energijos kiekis, kurį gauna elektronas perėjęs 1V potencialų skirtumą.
[taisyti] Kinetinė energija
Žymiai lėčiau už šviesos greitį judančių kūnų kinetinė energija yra . Bendru atveju naudojama formulė .
Spyruoklėje sukaupta potecinė energija . k - spyruoklės tamprumo koeficientas.
Kondensatoriuje sukaupta energija yra . C - kondensatoriaus talpa. U - įtampa tarp kondensatoriaus plokštelių, q - kondensatoriuje sukauptas krūvis.
Ritėje sukaupta energija yra . L - ritės induktyvumas, I - per ritę tekančios srovės stipris. Φ - magnetinio lauko srautas per ritę.
Gravitaciniame lauke kūno potencinė energija yra E = mgh. g - laisvojo kritimo pagretis. Dažnai potencinė energija rašoma su minuso ženklu. Tada kūno energija begalybėje būtų 0. . M, m - sąveikaujančių kūnų masės, G - gravitacinė konstanta, r - atstumas tarp kūnų.
[taisyti] Energijos rūšys
Energija būna skirtingų rūšių. Visos energijos formos gali pilnai virsti vidine energija, tačiau vidinė energija negali būti pilnai paversta kitų rūšių energija. Tam reikalingas šiluminis variklis, o jo naudingumo koeficientas yra mažesnis už 1.
Visi kūnai, kurie turi energijos, turi ir masę pagal Einšteino formulę .
[taisyti] Energijos rūšys
- Vidinė energija
- Mechaninė energija
- Cheminė energija
- Elektros energija
- Rimties energija
- Kinetinė energija
- Potencinė energija