Gyvenimo kokybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gyvenimo kokybė (angl. quality of life) – tai ekonomikos, sociologijos ir politologijos terminas, nurodantis žmogaus dvasinę (emocinę), socialinę ir fizinę gerovę. Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra vertinama pagal įvairius kriterijus, tačiau beveik visada įtraukia visus šiuos tris žmogaus gerovės aspektus.

Vokiečių, austrų, danų, olandų socialdemokratų ir liberalų koncepcija susiformavusi XX a. 7-ame dešimtmetyje, bandant nustatyti tradicinių materialinių interesų ir naujai atsiradusių poreikių santykį su visuomenės galimybėmis. Gyvenimo kokybę bandyta apibrėžti 1972 m. Vokietijos SPD Dortmundo rinkimų programoje, apibrėžiant aplinkosauginius, darbo sąlygų, socialinio aprūpinimo, visuomeninio transporto, sveikatos apsaugos, profesinio parengimo ir kitus visuomeniškai priimtinus standartus. Gyvenimo kokybės koncepcija prieštarauja monopolijų viršpelniams ir beatodairiškam kaupimui. Ja remiasi ir tausojančios plėtros koncepcija.

Dažniausia gyvenimo kokybė vertinama naudojant atitinkamus klausimynus. Gyvenimo kokybės analizė yra vertinga siekiant palyginti ir įvertinti tam tikrų su sveikata susijusių būklių įtaką visuomenės gerovės aspektams, tiek vertinant iš paties žmogaus pusės, tiek ir pagal tai, kokios pagalbos jam reikia. Taip pat šie įvertinimai reikalingi sveikatos ekonomikos srityje.