Geiša
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geiša (jap. 芸者 geisha - „menininkė“, tiksliau gei - menas + sha - žmogus) - japonų mergina, išmokyta gražaus elgesio, svetimų kalbų, šokti, dainuoti, vadovauti pokalbiams, paruošti ir pateikti arbatą. Besimokanti geiša Tokijuje vadinama han'gyoku (半玉), Kiote - maiko (舞妓, šokėja).
Geišų tradicija atsirado iš taikomoči (taikomochi) arba hōkan, kurie buvo panašūs į juokdarius. Iš pradžių geišos buvo tik vyrai. Vėliau atsirado geišos moterys, vadintos ona geiša („moteris geiša“). Dabartiniais laikas geišos yra tik moterys.
Japonijos geišų kultūros centre Kiote yra keletas vadinamųjų hanamači (花街 - "gėlių kvartalas"; hana taip pat yra eufemizmas naudojamas prostitutėms apibūdinti). Šiuose malonumų kvartaluose pagal seną tradiciją okijose (moteriškose didelėse šeimose) gyvena geišos.
Tradiciškai geiša mokoma nuo pat vaikystės. Geišų namai mažas mergaites nuperka iš skurdžiai gyvenančių šeimų, jas užaugina ir išmoko geišų meno. Vaikystėje geišos dirba tarnaitėmis, padeda vyriausiai namų geišai, taip jos dalinai atsimoka už išlaikymą ir išmokslinimą. Šią mokymo formą suformavo tradicijos iš senų laikų ir ji vis dar egzistuoja Japonijoje. Dažniausiai šis mokymas trunka daugelį metų.
Nuo jaunų dienų geišos pradedamos mokyti įvairių menų, įskaitant grojimą muzikos instrumentais bei tradicinių formų dainavimą, tradicinių šokių, arbatos ruošimo ceremonijos, puokščių darymo meno (ikebana), poezijos ir literatūros. Stebėdamos ir padėdamos vyriausiajai namų geišai, jos įgija patirties pasirenkant, derinant ir nešiojant prabangius kimono. Taip pat išmoksta įvairių žaidimų, bendravimo meno ir įgūdžių, bendraujant su klientais.
Nuo pat geišų meno mokymosi pradžios, būsimosios geišos (maiko) lydi vyriausiąją namų geišą į arbatos namus, vakarėlius ir banketus, iš geišos darbo aplinkos. Šis tradicinis mokymo metodas taikomas nebe visada, kadangi šiais laikais moterys, norinčios tapti geišomis, pradeda mokytis būdamos vyresnės.
Geišos nėra prostitutės. Nors ankstesniais laikais geišų skaistybė buvo parduodama (šis įvykis vadinamas mizuage), jos nebuvo verčiamos turėti lytinių santykių su klientais, net ir su tais vyrais, kurie būdavo dosniai už skaistybę sumokėję.
Anksčiau labai jaunos mergaitės būdavo atvestos arba parduodamos geišų namams. Dabar geišos pačios savanoriškai pasirenką šį kelią. Vyresnėms moterims mokymosi laikotarpis yra ilgas ir sunkus.
